Sembos oikonimų variantai ir jų santykis su krašto raidos istorija

LTStraipsnyje aptariami pasikartojantys Sembos oikinimai, kurie dėl tam tikrų, pirmiausia istorinių, aplinkybių kito. Ta tema svarbi istorikams, kurie, neturėdami arba stokodami materialinės kultūros arba rankraštinių šaltinių duomenų, apie atitinkamo krašto raidos ir likimo tendencijas gali spręsti iš to krašto vietovardžių. Istorinio tautų santykio raidos tendencijoms iš visų vietovardžių jautriausi, paveikiausi yra oikonimai, t. y. gyvenamųjų vietų vardai. Semboje ir kitose Prūsijos žemėse buvo nemaža gyvenamųjų vietų, pavadintų dviem vardais. To fakto nemini kiti prūsų vardyno tyrėjai. Gyvenvietė arba kaimas buvo pavadinami vienu prūsišku vardu, kurį keitė kitas prūsiškas vardas, pvz. Wiskiauten XIII-XIV a. buvo vadinami Autekaym, vėliau Wissecawten, Weiskawten ir nuo 1785 m. jau atsiranda apvokietėjusi forma Wiskiauten. Yra atvejų, kai įkurtas kaimas iš pradžių vadinamas vokišku vardu, o vėliau pradedamas vadinti prūsišku. Medžiaga straipsniui buvo rinkta iš įvairių rašytinių leidinių ir iš rankraštinių šaltinių, metrikuota, sugrupuota ir įvertinta žodžių darybos, etimologijos ir kitais aspektais. Oikonimai rekonstruoti, remiantis labai patikimais rankraštinių šaltinių duomenimis ir lingvistine metodologija. Gyvenamosios vietos, pavadintos dviem vardais, ir tos vietos, kurių apvokietėjusios lytys sutampa, yra išplitusios po visą Sembos teritoriją. Oikonimų kaita ir kartojimasis turi istorinę vertę – rodo pačių prūsų migraciją, oikonimų kūrimo dėsningumus, taip pat vokiečių įsigalėjimo laiką tam tikrose prūsų žemės vietose. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Semba; Oikonimai; Asmenvardžiai; Vokiečių Ordinas (Teutonic Order; Kryžiuočių ordinas); Kuršių marios; Prūsai; Vėluva; Bartai.

ENThe article discusses repetitive oikonyms of Semba, which changed for a number of, primarily historical, reasons. This topic is of relevance to historians, who – lacking information sources from material culture or manuscripts – can judge about evolution and destiny of a particular place by its place names. Oikonyms, that is names of living settlements, are most sensitive among place names to historical trends in relations between nations. Semba and other Prussian lands contained a considerable number of living settlements holding two names. This fact is not mentioned by other researchers of Prussian name corpus. A living settlement or a village was baptized with one Prussian name, which was replaced by another Prussian name, for example, Wiskiauten in XIII-XIV c. was called Autekaym, later Wissecawten, Weiskawten and from 1785 it already acquires Germanized form Wiskiauten. There are instances, when a founded village first is called by a German name and later is called by a Prussian name. Article material was collected from a variety of written sources and manuscripts; it was documented, grouped and evaluated from a perspective of word formation, etymology and other features. Oikonyms are reconstructed on the basis of very reliable manuscript sources and linguistic methodology. Living settlement named with two names and those places, whose Germanized genders coincided, are spread throughout the whole Semba area. Change and repetition of oikonyms have a historical value – they point to migration of Prussians, regularities in creating oikonyms.