LTStraipsnio tekstas išplaukė iš pranešimo, skaityto 2015 m. gruodžio 3 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Lietuva. 1914–1918 metai“. Jame nagrinėjami Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Politiniame archyve (Politisches Archiv des Auswärtigen Amtes) saugomi šaltiniai, tiesiogiai susiję su „Lietuvos (lietuvių) klausimu“, parodoma, kad nuo 1917 m. dėl revoliucinių įvykių Rusijoje tapo itin aktuali jos valstybingumo problema. Į jos sprendimo peripetijas buvo įtraukta ir Vokietijos užsienio reikalų ministerija: ji rūpinosi šios problemos diplomatiniais aspektais tarptautinės teisės požiūriu, rinko atitinkamą informaciją, dalyvavo problemos svarstymuose ir esminiuose sprendimų priėmimo procesuose. Vokietijos reicho politinės ir karinės vadovybės strateginė linija – atkurti Lietuvos valstybingumą lietuvių (lietuviakalbių) tautos pagrindu – aiškiai matoma nuo 1917 m. pavasario, o šios politikos vaisiai išryškėja 1918 m. Šią nuostatą lėmė ne vien vokiečių imperialistiniai planai, bet ir elementarus siekis sustiprinti Vokietijos reicho ir į jo sudėtį įėjusios Prūsijos valstybės geopolitinę padėtį Rytuose, įteisinant Lietuvos atsiskyrimą nuo Rusijos ir kartu palaikant planuojamos lietuvių valstybės atskirtį nuo Lenkijos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Oberostas; Pirmasis pasaulinis karas, 1914-1918 (Didysis karas; World War I); Vokietija (Germany); Okupacija; Lietuvos (lietuvių) klausimas; Vilnius; Valstybingumas; Rusija (Russia).
ENSources stored in the political archives of the German Ministry of Foreign Affairs (Politische Archiv des Auswärtigen AMTE) directly connected with the Lithuanian issue were analysed in the article. The sources stated that since 1917 due to revolutionary events in Russia, the issue of Lithuanian statehood was actualized, and the German Ministry of Foreign Affairs was included in its solution. The Ministry took care of the diplomatic aspects of this problem in terms of international law, collected relevant information and participated in the deliberations of the problem and essential decision-making processes. The strategic line of the political and military leadership of the German Reich to restore the Lithuanian statehood on the basis of the Lithuanian (Lithuanian speaking) nation was clearly visible since spring 1917, while the fruits of such policy more clearly were seen in 1918. This condition was determined not only by the plans of German imperialism, but also by the elementary desire to strengthen the geopolitical situation of the German Reich and the state of Prussia, part of the German Reich, in the east by legalizing the separation of Lithuania from Russia and maintaining the planned separation of the state of Lithuania from Poland. [From the publication]