LTStraipsnyje apžvelgiama Lietuvos atstovybių veikla Pietų Kaukaze 1918–1922 m. laikotarpiu. Lietuvos atstovybės buvo įkurtos trijose Pietų Kaukazo valstybėse - Armėnijoje, Azerbaidžane ir Gruzijoje. Buvo įsteigtos šios institucijos: Nuo 1918 m. – Lietuvos Kaukazo taryba kaip „laikinasis Lietuvos konsulatas“. Nuo 1918 m. rugpjūčio 30 d iki 1921 m. vasario 25 d. veikė Lietuvos atstovybė Tiflisyje (Tbilisyje) ir Lietuvos konsulatas Baku (1919–1922 m.). Lietuvos atstovybės ilgainiui ėmėsi diplomatinio atstovavimo vaidmens. Lietuvos atstovybės Pietų Kaukaze personalą daugiausia sudarė Lietuvos inteligentai, tarnavę Rusijos kariuomenėje arba Rusijos valdžios organuose bei organizacijose (iki 1918 m. pavasario) ir aktyviai reiškėsi Kaukazo lietuvių taryboje. Iki 1920 metų antrosios pusės Lietuvos atstovybės Kaukaze nebuvo finansuojamos. Tik gavus finansavimą, pradėtos mokėti algos atstovybių tarnautojams. Šio finansavimo pagrindu buvo ruošiami įvairūs dokumentai (pasai, vizos, pilietybės pažymėjimai ir kt.) Per savo egzistavimą Lietuvos atstovybė Pietų Kaukaze veikė trimis kryptimis: palaikė ryšius su vietos lietuvių bendruomene (lietuvių registracija, piliečių pasų ir pažymėjimų išdavimas), organizavo repatriaciją, atstovavo lietuviams ir Lietuvai Pietų Kaukazo respublikose ir palaikė glaudžius ryšius su užsienio diplomatiniu korpusu Tiflisyje (Tbilisyje).