Władze i społeczeństwo Litwy wobec polskich internowanych i uchodźców we wrześniu 1939 roku

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lenkų kalba / Polish
Title:
Władze i społeczeństwo Litwy wobec polskich internowanych i uchodźców we wrześniu 1939 roku
Authors:
Roman, Wanda Krystyna
In the Book:
Między Rusią a Polską : Litwa : od Wielkiego Księstwa Litewskiego do Republiki Litewskiej / pod redakcją naukową Jerzego Grzybowskiego i Joanny Kozłowskiej. Warszawa: Wydawnictwa Uniwersytetu Warszawskiego, 2015. P. 158-174
Subject Category:
LT
Kariuomenė / Armed forces; Migracija / Migration; Pabėgėliai / Refugees; Tarptautiniai konfliktai. Karai / International conflicts. Wars; Užsienio politika / Foreign policy; 1940-1990. Lietuva okupacijų metais; Lietuva (Lithuania); Vilnius. Vilniaus kraštas (Vilnius region); Vokietija (Germany).
Summary / Abstract:

LTPrasidėjus Antrajam pasauliniam karui Lietuva patvirtino savo anksčiau skelbtą neutralumo politiką. Dėl to į karą prieš Lenkiją nesivėlė, o jos pabėgėlius (tūkstančius kariškių ir civilių) priėmė pagal tarptautinės teisės normas. Straipsnyje nagrinėjama Lietuvos valdžios ir visuomenės laikysena internuotų lenkų ir pabėgėlių atžvilgiu 1939 m. rugsėjį. Po 1939 m. rugsėjo 17 d. kai į nusilpusią Lenkiją iš rytų įsiveržė Sovietų Sąjungos kariuomenė Lietuvos valdžia skelbėsi toliau esanti neutrali, tačiau spaudžiant rusams rugsėjo 24 d. uždarė sieną. Internuotiems lenkų kariams Lietuvos teritorijoje buvo sukurtos specialios stovyklos, kur su jais palyginus gerai elgtasi užtikrinant būtinas minimalias gyvenimo sąlygas. Šios stovyklos Lietuvoje veikė apie 10 mėnesių. Straipsnyje, panaudojant archyvinės medžiagos, nagrinėjama pabėgėlių problema ir po 1939 m. spalio 28 d., kai rusams palikus Vilnių į miestą ir jo regioną įsiveržė Lietuvos kariuomenės daliniai. Perimtame Vilniaus regione buvo registruojami lenkų kariškiai, karinių organizacijų nariai, policininkai, kurių pastovi gyvenamoji vieta buvo už Lietuvos ribų. Dalis internuotojų ir civilių pabėgėlių išvyko į SSRS, dalis į Vokietiją. Perėmusi Vilnių Lietuva šiame regione vykdė lituanizacijos politiką, o Lietuvos pilietybės įgijimo klausimas buvo sprendžiamas ribojant Vilnijos gyventojų galimybes. Vertinant Lietuvos valdžios politiką ir visuomenės atsinešimą internuotų karo pabėgėlių atžvilgiu reikia pripažinti, kad tai buvo humanitarinis elgimasis, atitikęs tarptautines normas, dažnai pasireiškęs su užuojauta ir geranoriškumu.Reikšminiai žodžiai: Antrasis pasaulinis karas, 1939-1945 (World War II); II Pasaulinis karas; Internuoti asmenys; Karo pabėgėliai; Lenkų pabėgėliai ir internuotieji; Lietuvos valdžia; Migracija; Pabėgėliai; Prievartinė migracija; Vilniaus kraštas; Forced migration; II World War; Internees; Lithuanian government; Migration; Poles interned and refugees; Refugees; Vilnius region; War refugees.

ISBN:
9788323516972
Subject:
Istorija / History
Related Publications:
Status and prospects for research on policial-administrative activities of Lithuanian authorities with regard to Poland and Polish population since mid-October 1938 till December 1939 / Tomasz Błaszczak. Res Historica. 2024, 58, p. 729-744.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/75251
Updated:
2020-08-03 18:55:07
Metrics:
Views: 18
Export:
Download