Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdžios elito teisinės sąmonės raida XVI amžiaus viduryje (1529-1566 metais)

LTXVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje vykęs teisės kodifikavimo procesas byloja apie LDK visuomenės teisinės sąmonės transformaciją. Proceso metu LDK valdžios elito sąmonės kismą lėmė kelios sąlygos, kurios išskyrė šią grupę iš kilmingųjų sluoksnio. Pirma – valdžios elito nariai buvo teisėjai ir teismų sistemos klientai, tai lėmė dvilypį jų santykį su teise, o likę bajorai buvo tik teismų klientai. Antra – aukštesnė politinė ir socialinė bei ekonominė padėtis suteikė pranašumą bylinėjantis ir palaikė hierarchizaciją teismuose, sudariusią sąlygas teisinio nihilizmo apraiškoms. Trečia – valdžios nariai atstovavo skirtingoms politinėms grupuotėms, disponavo skirtingu ekonominiu ir socialiniu potencialu ir skirtingais keliais buvo patekę į valdžios elitą – tai lėmė individualią patirtį ir eklektizavo šios grupės teisinę sąmonę. Minėtos sąlygos lėmė valdžios elito sąmonei būdingą archajiškų ir naujų idėjų simbiozę, suformavusią kokybiškai naują teisės ir teisingumo suvokimą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Valdžios elitas; Teisinė sąmonė; Teisinė kultūra; Teisė; Statutas; Governing elite; Judicial awareness; Law; Judicial culture.

ENCodification processes in The Grand Duchy of Lithuania during the 16th century show a rapid transformation of judicial awareness. In this case, the shift of the judicial awareness of the governing elite was caused by few conditions that distinguished this sociopolitical stratum from the estate of nobles. First, members of the governing elite were judges and consumers of the judicial system, while the rest of the nobility were just consumers; this caused a formation of a binary relation with the law. Second, the higher political and social-economical position provided advantages in a judicial process and supported a hierarchical approach to the courts of law, which could cause judicial nihilism in the perception of law and justice. Third, members of the governing elite represented different political groups, had different political, social and economic potential, had become members of this group through different means; these and other individual experiences had eclecticized the legal awareness. These conditions generated a symbiosis of archaic and new judicial ideas, which formed a qualitatively new perception of law, justice and the judicial system. [From the publication]

• Bajorijos teisinės kultūros bruožai: Trakų vaivadijos bajorai ir jų teismai XVIII a. antrojoje pusėje / Adam Stankevič. Valdžia, luomas, individas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: XIII-XVIII a. istorijos slinktys / Darius Baronas, Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Gitana Zujienė, Adam Stankevič, Jūratė Kiaupienė, Gintautas Sliesoriūnas. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2022. P. 259-303.
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės viešieji notarai XVI amžiaus kryžkelėse: nuo 1512 metų Europos notariato nuostatų iki Antrojo Lietuvos Statuto / Inga Ilarienė. Moteris prie istorijos šaltinio: mokslinių straipsnių rinkinys, skirtas profesorės Irenos Valikonytės 75 metų jubiliejui / sudarė Eugenijus Saviščevas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2024. P. 191-214.