XIX a. pabaigos-XX a. pradžios geležiniai antkapiniai kryžiai: kilmės ir paplitimo klausimai

LTStraipsnyje analizuojami XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Lietuvos vietinių meistrų nukalti geležiniai paminklai, iki šiol stovintys kaimų ir miestelių kapinėse. Remiantis ankstesnių tyrinėjimų duomenimis, istorine, etnografine ir šiai temai svarbia kita faktine medžiaga, straipsnyje keliami tradicijos tęstinumo ir išorinių įtakų klausimai, aptariami ekonominiai ir ideologiniai jų paplitimo veiksniai. Išlikęs ankstyviausias geležinis antkapinis kryžius Žemaitijoje su 1788 m. data leidžia teigti, kad pirmieji paminklai pasirodė XVIII a. pabaigoje ir jų kilmei bei formai įtakos turėjo ankštesnės medinių paminklų geležinės viršūnės. Neatmestina ir iš Vokietijos importuotų metalinių paminklų įtakos galimybė. Vietinės tradicijos tęstinumą rodo ir Rytų Aukštaitijoje XIX a. II pusėje plitę akmeniniai stulpai su geležiniais kryžiais. Formos aspektu pastebimi šie regioniniai bruožai: Žemaitijoje populiaresni vienastiebiai, Aukštaitijoje – dvistiebiai paminklai; Žemaitijoje kryžiai dažniau įleidžiami į žemą lauko akmenį, Aukštaitijos paminklams būdingos vienodos postamento ir kryžiaus proporcijos. Antkapinių geležinių kryžių paplitimą periferijoje XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje lėmė ekonominės situacijos kaita: vystantis prekybiniams ryšiams ir vietinei pramoninei gamybai padidėjo metalo žaliavos pasiūla, pagausėjo vietinių kalvių skaičius. Tuometinės ideologinės situacijos įtakoje ilgaamžiai metaliniai paminklai galėjo būti suvokiami kaip nacionalinio savitumo raiškos forma. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Geležiniai kryžiai; Liaudies paminklai; Iron drosses; Lithuaniain; Folk monuments.

ENThe article analyses the iron monuments created by local master craftsmen in Lithuania from the end of the 19th century to the beginning of the 20th century, which still stand today in the cemeteries of villages and small towns. On the basis of earlier research data, along with historical, ethnographic and other factual material important to this topic, questions regarding the continuation of tradition and external influences are raised in this article, and economical and ideological actions of their expansion are discussed. One of the earliest iron gravestone cross that has survived in Žemaitija with a date of 1788 allows one to state, that the first monuments appeared at the end of the 18th century, and that the earlier iron tops of wooden monuments had an influence on their origin and shape. The possibility of influence of metal monuments imported from Germany is also considered. The continuation of local tradition is shown in eastern Aukštaitija by stone columns with iron crosses that spread in the second half of the 19th century. The following regional characteristics can be observed in terms of their shape: crosses out of one pole of metal are more popular in Žemaitija, while crosses fashioned with two poles are more popular in Aukštaitija; in Žemaitija crosses are more often put into a rock for support, while in Aukštaitija a pedestal used for a support based is the same proportion as the cross is characteristic for monuments. The spread of iron gravestone crosses at the end of the 19th and beginning of the 20th century in the periphery was determined by the changing economic situation; the supply of raw metal grew for local industrial production, trade links developed, and the number of local blacksmiths grew. Long-lasting metal monuments could be understood as a form of expression of national uniqueness in the influence of the ideological situation of the time.