Bitės įvaizdis lietuvių mitologijoje ir tautosakoje

LTStraipsnio objektas – deivės Austėjos mitologinis paveikslas ir jo santykis su bitės įvaizdžiu lietuvių dainuojamojoje tautosakoje. Tikslas – atkreipiant dėmesį į istorinį kultūrinį kontekstą, gretinant mitologijos ir tautosakos duomenis, iškelti prielaidą apie dainų bitės ir mitologijos šaltinių Austėjos sąryšį, ypač pabrėžiant jų vaidmenį vedybų kontekste. Kadangi senovės baltų pasaulėžiūroje bičių bendruomenė prilyginama žmonių bendruomenei, tai Austėją galime laikyti ne tik bičių deive, kaip nuo J. Lasickio laikų priimta, bet apskritai šeimos (bičių ir žmonių) deive. Jos sfera – vaisingumas ir gausa, paremta daugėjimo principu (šeimos narių skaičiaus augimas, bičių nešamas medus, moterų išaustų drobių rietimų didėjimas). Bitės įvaizdis dažniausias vestuvinėse dainose, kur lygiagrečiai apdainuojama bitelė, siuvanti korį bei nešanti medų, ir mergelė, pinanti vainiką bei audžianti drobes kraičiui. Nors lietuvių liaudies dainose Austėjos vardas nėra užfiksuotas, tačiau deivės ir dainų bitės veiklos sfera ta pati: ji „perveda“ savo globotinę iš mergystės į moterystę. Taigi mitologijos šaltinių deivė Austėja ir dainų bitė funkciniu atžvilgiu sutampa. Yra pagrindo manyti, jog lietuvių liaudies dainų įvaizdyje atsispindi Austėjos dieviškoji veikla. Austėją galima laikyti (vedybinio) virsmo deive – kaip ir Laimą (gimimo) bei Giltinę (mirties). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Mitologija; Tautosaka; Deivės; Raiška; Materialinė kultūra; Pasaulėžiūra; Mythology; Goddess; Exposition; Material culture; World outlook.

ENThe subject of the article is mythological depiction of goddess Austėja and its relation with the image of bee in Lithuanian singing folklore. The article aims to admit an assumption on relation of bee in folk songs and goddess Austėja in mythological sources considering historical cultural context and by comparing data of folklore and mythology, especially highlighting their role in the contexts of wedding. Whereas community of bees in world-view of ancient Balts is equal to community of humans, so Austėja may not be goddess of bees only, as it has been accepted since times of Jan Lasickij, but in general a goddess of family (bees and humans). Her sphere is fecundity and abundance based on the principle of increase (increase of family members, of honey carried by bees, of linen rolls wove by women). Image of bee is the most often in wedding songs, where bee making comb and carrying honey and a girl plating crown and weaving cloths for dowry are depicted in parallel. Despite of the name of Austėja has not been recorded in Lithuanian folk songs, however a sphere of the goddess and a bee is the same. She “takes” her ward from virginity to matrimony. Thus goddess Austėja of mythological sources and bee of songs are similar in terms of their functions. It may be assumed that divine activity of Austėja is reflected in Lithuanian folk songs. Austėja may be considered as goddess of (matrimonial) transformation, the same as Laima (of birth) and Giltine (of death).

• Etnologija / Ethnology
• Istorija / History