Mokyklų ir tautinės sudėties kaita Pietryčių Lietuvoje nuo XX a. vidurio
LTRemiantis valstybinės statistikos, archyvų bei gyventojų apklausos duomenimis, straipsnyje aiškinamasi, kaip nuo XX a. vidurio iki mūsų dienų mokyklų su tam tikra dėstomąja kalba tinklą ir apskritai švietimo padėtį Pietryčių Lietuvos rajonuose lėmė ne tik ten nuolat kitusi gyventojų tautinė sudėtis, bet ir vykdyta sovietinės valdžios bei vykdoma dabartinė Lietuvos Respublikos politika. Aiškinamasi, kaip kito skirtingų tautybių gyventojų etnokultūrinės orientacijos. Konstatuojama, kad gyventojų imigracija iš Baltarusijos ir kitų sovietinių respublikų į Pietryčių Lietuvos regionus buvo bene svarbiausias regiono slavėjimo veiksnys sovietinės okupacijos laikotarpiu. Nemenką vaidmenį vaidino ir kryptinga sovietinės valdžios vykdyta regiono rusinimo politika. Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, visų tautybių gyventojų etninės saviraiškos ir kultūrinių poreikių užtikrinimas regione pamažu keičiasi pozityvia kryptimi. Vis dėlto lietuvių tautybės gyventojai Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose lieka mažuma ir dabar, ne tik demografine, bet ir žmogaus teisių užtikrinimo prasme. Straipsnio tikslas : siekiama parodyti, kaip teritorijos priklausomybė keitė mokyklų tinklą, o šio kaita darė įtaką ir krašto gyventojų sudėčiai po Antrojo pasaulinio karo. Kartu glaustai bandoma apžvelgti ir kitus tuo metu krašto etnodemografinę struktūrą lėmusius veiksnius. Darbo šaltiniai: archyviniai dokumentai, valstybinės statistikos duomenys, 1993–1995 m. straipsnio autoriaus etnologinėse ekspedicijose Pietryčių Lietuvoje surinkta medžiaga, taip pat kitų autorių atliktų tyrinėjimų duomenys. Tyrimo metoda i: istorinis lyginamasis, statistinis, gyventojų masinės apklausos, interpretacinis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos tautinės mažumos; Pietryčių Lietuva; Švietimas; Education; Lithuanian national minorities; Southeastern Lithuania.
ENThe ethno-demographic structure of the people in Southeastern Lithuania, the changes in this field and the factors that have caused them, attracted not only the attention of the researchers: this is a topic that the politicians and publicists still continue to discuss; certain nongovernmental organizations and various interest groups are constantly concerned with it. The elite and activists of individual ethnic communities still do not lose sight of this topic. Depending on the accumulated knowledge, the sources used and the outlook, the different evaluators do not agree on the factors and reasons for the ethno-demographic structure of Southeastern Lithuania. Usually, as the most important and sometimes even the only factor, the different evaluators see one of the historical or political phenomena: a biased educational system, the purposeful activities of several centuries of the Catholic Church clergy, the migration of the population or forced assimilation. However, with a closer look at the historical development of the region and the situation there, it can be said that all the factors listed here were quite significant and also the natural ethnic assimilation played and is now playing a certain role. All the factors mentioned here are reflected in the studies of linguists, historians, ethnologists and sociologists, and much attention is devoted to the development of the school network. However, from a scientific point of view, there were analyzed most of the problems faced by schools in Southeastern Lithuania before the Second World War, i.e. during the period when Vilnius region for nineteen years was under occupation by Poland. [From the publication]
