Istorija, kalba, suvokimas
LTMonografijoje iš pagrindų apmąstomas istorijos klausimas. Knygoje surinkti, pakoreguoti ir papildyti skirtingu metu rašyti autoriaus tekstai atspindi platų autoriaus interesų lauką ir skirtinguose kūrybiniuose etapuose atvertas įžvalgas. Skaitytojui pateikiamas ilgų kūrybinių darbo metų vaisius, kuris ne tik nužymi autoriaus filosofinių apmąstymų kelią, bet ir neleidžia abejoti tuo, jog kūrinio idėjos yra patikrintos laiko ir daugiametės patirties išbandymų. Istorijos klausimas monografijoje įgauna ypatingą vertę ir kaip ne vieną istorinį laikotarpį išgyvenusio paties autoriaus kūrybinių transformacijų kupino patyrimo apibendrinimas. Nors kūrinyje tyrinėjamų temų paletė yra labai plati, kartu jos visos sudaro rišlią ir turiningą visumą, autoriaus kūrybiškai sulietą į darnų filosofinių apmąstymų akordą. Istoriškumo klausimas, kuris sudaro monografijos branduolį, niekada nebuvo paprastas, tačiau šis kūrinys skaitomas gana lengvai. Kūrinio kalba skaidri, čia nestokojama gyvenimiškų ir lengvai suprantamų pavyzdžių, nepiktnaudžiaujama moksliniu žargonu. Kitaip tariant, knyga rašyta anaiptol ne siauram istorijos specialistų būreliui, ji yra prieinama platesniam skaitytojų ratui. Kiekviename skyriuje autorius atsargiai ir rūpestingai, vis kita linkme pakreipdamas skaitytojo žvilgsnį, atveria ir naujomis įžvalgomis papildo, atrodytų, jau išnagrinėtas temas, vis giliau nerdamas į neišsemiamą filosofinių istorijos apmąstymų gelmę. Skaitant susidaro įspūdis, kad autorius draugiškai ir dėmesingai veda skaitytojo mintį nuo vienų įžvalgų prie kitų, atidžiai pakartodamas sudėtingesnes vietas, kad įsitikintų, jog viskas buvo suprasta.It mūsų laikų Sokratas autorius ne tik kelia mintį išjudinančius klausimus - savo svarstymus jis sąžiningai grindžia neabejotinu aiškumu, neleisdamas sau nė mažiausios išimties ir net smulkmenose neišduodamas svarbiausių filosofavimo principų. Monografijoje plėtojama savita hermeneutika, kuri paremta nuolat ir kruopščiai patikrinamų, fenomenologiškai išgrynintų suvokimų skaidrumu. Monografijos skaitymas teikia intelektinį malonumą: mintis ne tik lengvai pritaria autoriaus įžvalgoms, bet tarsi savaime kūrybiškai prasitęsia apmąstymuose jau baigus skaityti kūrinį. Profesoriaus Algio Mickūno monografija yra išties svarus indėlis į Lietuvos istorinių tyrimų metodologiją. Nuoseklus autoriaus tyrimas parodo, kad vien chronologinis istorinių įvykių surašymas arba „teisingiausios“ istorinių aiškinimų versijos užfiksavimas dažniau klaidina nei atskleidžia net ir pačių istorinių įvykių esmę, mat už kiekvieno įvykio esama daugybės aplinkybių. Tikrasis istorikas imasi kur kas sudėtingesnio darbo - jis siekia įžvelgti ir atskleisti daugialypį, anaiptol ne vienareikšmį integralų istorinių įvykių supratimą. Čia svarbu ne tik parodyti, jog tas pats istorinis įvykis gali būti suvokiamas labai skirtingai - sykiu svarbu suprasti, kad, pasak Dilthey’aus, kiekviena karta rašo savo istoriją. Kiekviena kultūra ar net bendruomenė, kiekvienas laikotarpis ir net kiekviena teorija apibūdindami tą patį istorinį įvykį dažnai daugiau pasako ne apie patį įvykį, o apie save. [Žilvinas Svigaris, p. 8-9.]Reikšminiai žodžiai: Istorinė sąmonė; Modernybė; Kalba; Laisva rinka; Laisvė; Atsakomybė; Hermeneutika; Istorinė savivoka; Historical consciousness; Modernity; Language; Free market; Freedom; Responsibility; Hermeneutics; Historical self-awareness.
