Die Litauische Literarische Gesellschaft - die Festhalterin des Erbes einer "Sterbenden Nation" 1879-1923
LTStraipsnyje nagrinėjama 1879 m. Tilžėje įkurtos Lietuvių literatūros draugijos veikla. Pažymima, kad tuo metu Mažoji Lietuva buvo veikiama germanizacijos, ir į Prūsijos lietuvius buvo žiūrima kaip į mirštančios tautos atstovus. Atskleidžiami Lietuvių literatūros draugijos, skirtos lietuvių kalbai ir kultūrai tyrinėti, tikslai, veikla. Pažymima, kad draugijos tikslai buvo nusakyti jos įstatuose: rinkti, mokslo reikmėms pritaikyti viską, kas susiję su lietuvių kalba, istorija, etnografija. Aptariama draugijos prezidentų veikla. Analizuojami draugijos susirinkimai ir jų turinys. Pažymima, kad per visą draugijos gyvavimo laikotarpį buvo sukaupta daugiau kaip 1000 tomų lituanistinės medžiagos, užmegzti ryšiai su 27 Vokietijos ir kitų šalių mokslo draugijomis, 1902 metais Tilžėje atidarytas draugijos muziejus, kurio etnografinė ekspozicija – baldai, audiniai, drabužiai – atspindėjo Prūsijos lietuvių kasdienybę. Aptariama Latvių literatūros draugijos veikla, atskleidžiant paralelės su Lietuvių literatūros draugija. Atskleidžiama konfrontacija su Lietuvos nacionaliniu kultūros centru dėl nevienodo požiūrio į lietuvybę ir lietuvių nacionalinio sąjūdžio idėjų. Reziumuojama, kad Lietuvių literatūros draugija aktyviausiai veikė iki Pirmojo pasaulinio karo. Pažymima, kad tai buvo kultūrinis atgimimo laikotarpis, o kai kurie šio atgimimo dalyviai, ypač Jonas Basanavičius, savo istorinio romantizmo idėjas galėjo platinti naudodamiesi Lietuvių literatūros draugijos tribūna.
