Lietuvininkių apranga XIX amžiuje

LTTradicinė liaudies apranga – tarsi simbolis, kuriame sutartinių ženklų visuma užšifruojamas tautos būdas, temperamentas, papročių ir tradicijų įvairovė, estetiniai kriterijai. Viena iš penkių mūsų tautos etninių bendruomenių – vakariniai lietuviai, vadinę save lietuvininkais, kompaktiškai gyvenę šiaurinėje Rytprūsių dalyje –Mažojoje Lietuvoje. Straipsnyje siekiama apibūdinti šios istorinės srities moterų drabužius, dėvėtus XVIII a. pabaigoje – XIX a. pirmoje pusėje, išskirti ryškesnius pokyčius XIX a. antroje pusėje – XX a. pradžioje, remiantis rašytiniais istoriniais šaltiniais, naujausių tyrinėjimų duomenimis, taip pat ikonografine ir autentiška muziejine medžiaga iš Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinių. Patys seniausi ir vertingiausi eksponatai į muziejų pateko iš Tilžės ir Ragainės apskričių. Mažosios Lietuvos kostiumas, galutinai susiformavęs apie XVIII a. pabaigą, beveik nekisdamas išliko iki XIX a. vidurio. Nuo XIX a. vidurio, sustiprėjus germanizacijai, sustiprėjo ir pietistinis surinkimininkų judėjimas, skatinęs uždarumą ir atsiribojimą nuo pasaulietinių reikalų. Valstiečių drabužiai ėmė tamsėti. Išeitis buvo tik viena – atgaivinti tautinę savimonę. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje pažangioji inteligentija susirūpino tautiniu ir kultūriniu atgimimu. Tuo metu specialistai sukūrė retrospektyviai modeliuotą tautinį kostiumą.Reikšminiai žodžiai: Klaipėdos kraštas [Klaipeda region]; Prūsija; Liaudies kostiumas; Audimas; Siuvimas; Siuvinėjimas; Delmonas; Nuometas; Drobulė; The Klaipeda region; Lithuania Minor; Western Lithuanians Costumes; 19 C.

ENTraditional folk clothing is a certain symbol, which encodes in itself – by means of conventional signs – national character, temper, variety of customs and traditions, aesthetical criteria. One of our five national ethnic communities – Western Lithuanians, calling themselves Lietuvininkai, occupied a compact territory in the Northern part of Eastern Prussia – Lithuania Minor. The article aims to describe women’s clothes from this historical area, worn at the end of XVIII c.– first part of XIX c., distinguish more pronounced changes in the second half of XIX c.– the beginning of XX c., on the basis of written historical sources, newest research findings, also, iconographic and authentic museum material from the Lithuanian national museum collection. The oldest and most valuable exhibits came to the museum from Tilsit (Tilžės) and Ragnit (Ragainės) regions. Lithuania Minor costume, which was finally formed around the end of XVIII c., survived almost unaltered until the middle of XIX c. Starting from the middle of XIX c., with intensification in Germanization, there also was a notable increase in the movement of pietistic surinkimininkai, which preached isolation and disassociation from worldly affairs. Peasant clothes started to grow darker in their colors. There was only one solution – to revive national identity. At the end of XIX c.– beginning of XX c., progressive intellectual class grew concerned with national and cultural revival. At that time, professionals have created retrospectively-modeled folk costume.

• Etnologija / Ethnology
• Menotyra / Arts
• Istorija / History