Ankstyvoji vaikų kalba : nuo kalbos paribio iki kalbinės komunikacijos

LTStraipsnio tikslas – aptarti ankstyvąją kalbos raidą, apimančią kalbos įsisavinimo laikotarpį nuo gramatinės sistemos užuomazgų iki gramatinės sistemos susiformavimo, ir aprašyti jos ypatumus esant tipiškai ir netipiškai kalbos raidai. Tyrime naudojama VDU mokslininkų sukaupto Lietuvių vaikų kalbos raidos ilgalaikio stebėjimo tekstyno dalis, apimanti keturių tipinės kalbos raidos vaikų (dviejų tipinės kalbos raidos vaikų, vieno ankstyvojo kalbėtojo, ir vieno vėlyvojo kalbėtojo) bei vienos heterozigotinių dvynių poros (mergaitės ir berniuko) transkribuotus ir gramatiškai užkoduotus kalbos įrašus. Straipsnyje keliamos hipotezės: 1) netipinės kalbos (šiuo atveju – dvynių) gramatinės sistemos formavimosi laikotarpis yra ne tik vėlyvesnis nei tipinės kalbos raidos atveju, bet ir trunka ilgiau; 2) netipinės kalbos raidos vaikams (dvyniams) kyla daugiau sunkumų įsisavinant gimtąją kalbą nei tipinės kalbos raidos vaikams. Atliktas kiekybinis lyginamasis tipinės ir netipinės (dvynių) kalbos tyrimas leido patvirtinti pirmąją hipotezę, kad dvynių kalbos raida yra vėlesnė, o gramatinės sistemos formavimasis trunka ilgiau nei tipinės raidos atveju. Antroji hipotezė buvo patvirtina iš dalies: dvynės mergaitės kalboje gramatinės sistemos įsisavinimo tendencijos atitinka tipinę (nors ir vėlyvą) kalbos raidą, o berniuko kalba gramatinės sistemos įsisavinimo požiūriu yra lėtesnė nei tipinės kalbos raidos vaikų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kalbos įsisavinimas; Tipinė kalbos raida; Netipinė kalbos raida; Dvynių kalba; Leksinė įvairovė; Vidutinis pasakymo ilgis; Gramatinė sistema.

ENThe aim of the article is to discuss the early language acquisition, which comprises the language acquisition period from the very beginning of the grammar system development to its complete formation. In the present research, the part of The Corpus of Lithuanian Children Language, which comprises transcribed and grammatically coded longitudinal language records of four singletons (two typically developing children, one typically developing early talker, and one typically developing late talker) and one heterozygous twin pair (a girl and a boy). The following hypotheses have been proposed: 1) the period of the grammar system formation of atypical language (twins’ language) is later and lasts longer than in the case of a typical language development; 2) children with atypical language development (twins) experience more language acquisition problems than children with typical language acquisition. The quantitative comparative research has confirmed the first hypothesis that the development of twins’ language is later and the formation of the grammar system lasts longer than in typical language development. The second hypothesis has been only partly confirmed: in the language of the twin girl, the tendencies of the grammar system acquisition correspond to the typical late talking, while in the language of the twin boy, the acquisition of the grammar system is slower and longer than in typically developing children. In addition, slower development of lexis related to the frequent use of onomatopoeias and twins’ secret language and uneven mean length of an utterance are typical of twins’ language. [From the publication]

• Komunikacinė vaikų kompetencija: oficialiojo ir familiariojo registrų mandagumo žymekliai / Viktorija Kavaliauskaitė-Vilkinienė. Kalbų studijos. 2020, Nr. 37, p. 112-136.
• Vėluojanti kalbinė raida: gramatinės ypatybės / Ingrida Balčiūnienė, Laura Kamandulytė-Merfeldienė. Baltistica. 2018, t. 53, Nr. 2, p. 263-291.
• Žodžių suvokimo ir ekspresyviosios kalbos ypatumai neišplėtotos kalbos atveju / Laura Kamandulytė-Merfeldienė, Vilma Makauskienė. Specialusis ugdymas 2021, Nr. 2 (43), p. 147-171, 173-199.