LTKetvirtajame XVIII amžiaus studijų tome Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenė analizuojama per kasdienybės istorijos prizmę, dėmesį sutelkiant į to meto žmonių gyvenimo ritmą, socialinius ryšius, asmenybių akiratį, pasaulėžiūrą, gyvenamąją aplinką ir socialinę raišką. Leidinyje publikuojamų istorikų, literatūrologų, menotyrininkų, Bažnyčios, valstybės, politikos, karybos ir teisės istorijos tyrinėtojų straipsnių objektai – tai konfesinės, socialinės ar profesinės bendruomenės, dvaro ir miesto visuomenės, didiko ir bajoro, vienuolio ir miestiečio, kario ir karininko, žydo ir krikščionio gyvenamoji aplinka ir kasdienė rutina, tarnybos sąlygos, viešieji renginiai, laisvalaikio leidimo formos, šeimos ritualai bei kitos istorijos. Leidinį sudaro dvi teminės dalys: „Kasdienybės istorijos“ ir „Socialiniai ryšiai“. Pirmojoje dalyje publikuojama dešimt straipsnių, pagal tyrimo objektą skirstomų į tris skyrius: „Vienuolijų gyvenimas“, kuriame skirtingais aspektais nagrinėjamas trijų vienuolijų – jėzuitų, misionierių ir pijorų – veiklos ir kasdienio gyvenimo laukas; „Bajoriškoji erdvė“, greta kitų temų gvildenanti ir iki šiol mažai tirtų asmenybių – Merkinės seniūno Mato Oginskio (1738–1786) ir Livonijos seniūnienės Izabelės Liudvikos Borch-Pliaterienės (1752–1813) mikropasaulį, bei „Kario kasdienybė“, kuriame išsamiai aptariama Lietuvos kariuomenės kasdienė rutina taikos metais, analizuojami 1794 m. sukilėlių viešieji renginiai bei parodomas rusų karininkijos vaidmuo kasdieniniame Vilniaus gyvenime XVIII a. Socialiniams ryšiams skirtoje dalyje skelbiami penki straipsniai, aprėpiantys politinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorijos grupuočių, miestiečių, atskirų konfesinių bendruomenių istoriją bei teisės recepcijos to meto visuomenėje problemas.