Lietuvos socialinės globos įstaigų, dalyvaujančių pertvarkos procese, darbuotojų motyvacijos vertinimas
LTStraipsnyje pristatomas socialinės globos įstaigų darbuotojų, dalyvaujančių šiuo metu Lietuvoje vykdomame institucinės globos paslaugų pertvarkos procese, dirbančių pertvarkai atrinktose socialinės globos įstaigose, teikiančiose paslaugas skirtingoms tikslinėms grupėms, motyvacijos lygio tyrimas. Jo tikslas – įvertinti darbuotojų motyvacijos dalyvauti pokyčių procese lygį. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad daugumai darbuotojų trūksta motyvacijos aktyviai dalyvauti institucinės globos pertvarkoje. Svarbu paminėti ir tai, kad socialinės globos įstaigų vidutinis darbuotojų motyvacijos lygis dominuoja visose šiose įstaigose, nepriklausomai nuo tikslinės grupės, kuriai teikiamos paslaugos. [Iš leidinio]
ENProblem. Employee motivation in the processes of change is identified as one of the most significant success factors in achieving results. Currently, institutional care services are being reorganized in Lithuania, therefore, it is important to assess the motivation of employees involved in this process. The purpose of the research is to evaluate the level of motivation to participate in the process of change of the employees working in the social care institutions selected for the reform providing provide services to different target groups. The subjects. The research involves 1739 participants, including 270 direct employees’ managers. Methodology. The methodology for assessing motivation and competence of employees working in social care institutions (Socialinės globos įstaigose dirbančių darbuotojų motyvacijos ir kompetencijos vertinimo metodika (Griciūtė, Musteikienė & Senkevičiūtė, 2016)) was applied for the research. Results. The obtained results of the research show that most employees of social care institutions lack motivation to actively participate in the reform of institutional care. The results of the research also revealed that the average level of employee motivation dominates in all social care institutions, irrespective of the target group of their services (children left without parental care (including infants), children at risk and their families; disabled children and young people with intellectual and/or mental disabilities and their families, and disabled adults with intellectual and/or mental disabilities and their families). [From the publication]
- Psichosocialinę negalią turinčių asmenų deinstitucionalizacija iš ekologinės sistemų teorijos perspektyvos / Rasa Genienė, Eglė Šumskienė, Violeta Gevorgianienė, Jurga Mataitytė-Diržienė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2021, Nr. 22, p. 28-43.
- Socialinio darbuotojo darbo turinio pokyčiai teikiant paslaugas bendruomeniniuose vaikų globos namuose vaikams su intelekto ir (ar) psichikos negalia / Vida Gudžinskienė, Lilita Rimkevičė. Social inquiry into well-being 2021, 19, 2, p. 114-133.
- The Opportunities to develop communication and cooperation skills at children's community care homes / Vida Gudzinskiene, Rita Raudeliunaite. Society. Integration. Education 2022, vol. 1, p. 647-657.
- Vaiko globos sisteminė pertvarka kaip iššūkis socialinių darbuotojų profesionalumui: kas parodo supervizijos ir intervizijos poreikį? / Asta Kiaunytė, Viktorija Lygnugarienė. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai 2019, 23, p. 69-94.
- Vaikų savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymasis bendruomeniniuose vaikų globos namuose: vaikų patirčių analizė / Rita Raudeliūnaitė, Vida Gudžinskienė. Pedagogika. 2022, 145, 1, p. 233-257.
