Šventės, progos miesto bendradarbių kultūroje. Vilniaus ir Sofijos atvejai

LTStraipsnyje siekiama palyginti vilniečių ir Sofijos gyventojų kultūros išraiškas bendradarbių bendrijose ir atskleisti sovietmečio ir dabartinių švenčių vietą jų aplinkoje; kaip bendradarbių aplinkoje pasireiškia darbuotojo asmeninės progos (apimančios jo gyvenimo įvykius, susijusius su darbine veikla – pirmas atlyginimas, darbinio stažo pažymėjimas, išėjimas į pensiją ir pan. – bei šeiminiu gyvenimu – gimtadieniai, vedybos, laidotuvės) ir oficialiosios šventės (valstybinės, įvairios svarbių įvykių progos, religinės ir kitos visuomenei reikšmingos šventės). Remiantis lauko tyrimais palyginta vilniečių ir Sofijos gyventojų kultūrinės aplinkos išraiška bendradarbių susiėjimuose ir nustatytas skirtingas kolegų dėmesys darbuotojo šeiminio gyvenimo ciklo progoms, ypač laidotuvėms. Iš oficialiųjų švenčių bulgarai, skirtingai nei lietuviai, sovietmečiu šventė kelias nacionalines šventes, ir tai, matyt, lėmė dabartiniu metu oficialiųjų švenčių didesnį populiarumą tarp Sofijos bendradarbių nei vilniečių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Asmeninės šventės ir progos; Oficialiosios šventės; Bendradarbių laisvalaikis; Miestiečių bendrijos; Sofija; Vilnius; Personal celebrations and occasions; Official holidays; Co-worker’s gatherings; Urban communities; Sofia; Vilnius.

ENEach organization fosters its own culture that is established, maintained and redeveloped in formal and informal social relations among co-workers; however, these are also influenced by the broader cultural environment in which a given organization exists. The question raised in this article is how the context of urban culture is reflected in the community of colleagues. We suppose that it is during such informal gatherings or during leisure time, when they can communicate more freely, and celebrate or mark various occasions that the social and cultural context of co-workers becomes apparent. The article aims to compare cultural expressions in co-workers’ communities among the inhabitants of Vilnius and Sofia by revealing the place of Soviet-period and current celebrations among co-workers. It also aims to show how an employee experiences his or her personal life cycle in a coworker’s environment, including (1) work-related personal events as the first salary, marking the length of service, retirement, and family-related events such as birthdays, weddings, and funerals, and (2) official holidays (public holidays, religious and other calendar feasts, commemorations of important dates, and other celebrations significant for the public). The study showed that the civil rites created in the Soviet era to promote coworkers’ participation were integrated into the culture of the urban people, by (1) transferring traditions of folk communities into the urban environment and in this way developing urban communities, and (2) allowing indirect control of the introduction of new holidays into the family environment.Comparing the expression of the cultural environment in coworkers’ gatherings among the inhabitants of Vilnius and those of Sofia, a difference was observed between the co-workers with regard to the family life cycle: in Sofia, coworkers very seldom socialize during funerals and only to some extent on the occasion of weddings, while the birth of a child is often marked in absentia, that is with the mother and the child absent. Meanwhile, the coworkers in Vilnius have always celebrated these occasions since the 1970s. As for the official holidays at the state level, Bulgarians, unlike Lithuanians, in Soviet times mentioned May 1 and national celebrations such as the Revival Leaders Day, the Saints Cyril and Methodius Day, and Baba Marta (Martenitsa), an informal one. This is apparently the reason why currently official celebrations enjoy greater popularity among coworkers in Sofia than among their counterparts in Vilnius. The first comparative studies of these cities show that a country’s official cultural policy influences the cultural expression of coworkers (and citizens in general): formal cultural expression is affected directly, and informal is influenced to some extent. When the end of the Soviet era heralded a new cultural policy, the intensity and intentions of formal holiday celebrations changed, but the character of informal celebrations remained more or less the same. [From the publication]

• Bendradarbių laisvalaikis. Miestiečių bendrijų formavimasis ir kultūrinė raiška / Irma Šidiškienė. Vilniečių socialinė sąveika ir kultūrinė raiška : laisvalaikis, šventės ir ritualai / sudarytojas Žilvytis Šaknys. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2019. P. 112-194, 289-296.
• Bendradarbių laisvalaikis, šventės: vieta ir bendrystės formavimas / Irma Šidiškienė. Gyvenimas daugiakultūrėje aplinkoje: laisvalaikis ir šventės Vilniaus apylinkėse / Rasa Paukštytė-Šaknienė, Žilvytis Šaknys, Irma Šidiškienė. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2023. P. 157-221, 313-319].
• Bendradarbių laisvalaikis vietos ir organizacijos kultūros sąveikos kontekste Vilniaus apylinkėse / Irma Šidiškienė. Res humanitariae. 2020, t. 27, p. 63-73.
• Commensality and individual eating: mediating social relationships during work breaks / Irma Šidiškienė. Yearbook of Balkan and Baltic studies. 2021, 4, p. 342-361.
• Kultūros darbuotojo darbo apibrėžtis ir reikšmė skirtingose bendruomenėse / Sigita Astikienė. Od Unii Lubelskiej do Unii Europejskiej, 16-17 V 2019, Wrocław, Polska : publikacja pokonferencyjna. Wrocław : Fundacja Pobliża, 2021 P. 19-28.
• Šventės ir bendradarbių kultūra Vilniuje bei jo apylinkėse / Irma Šidiškienė. Res humanitariae. 2019, t. 25, p. 77-94.
• Šventės su bendradarbiais – suvienijančios ir atskiriančios etnines grupes (1950–2017 m.) / Irma Šidiškienė. Istorija. 2022, Nr. 127, p. 85-103.
• Ukmergės krašto kultūros darbuotojų veikla: susibūrimai ir šventės / Sigita Astikienė. Res humanitariae. 2020, t. 27, p. 240-257.