Žemaičių seminarija Rusijos valdžios projektuose (XIX a. 7-8 dešimtmečiai)

LTRusijos valdžios politika Katalikų bažnyčios, dvasininkijos ir juos rengusių seminarijų atžvilgiu buvo valdžios politikos vadinamajame Šiaurės Vakarų krašte sudėtinė dalis. Analizuojama, kokią vietą valdžios politinio intereso – lenkiškumo ir katalikybės atskyrimo kontekste užėmė Žemaičių (Telšių) seminarija. Ji rengė dvasininkus Žemaičių vyskupijai, kuri išsiskyrė iš kitų Mogiliavo arkivyskupijos vyskupijų konfesiniu homogeniškumu ir socialine, etnine tikinčiųjų struktūra – daugumą sudarė valstiečiai, valdžios identifikuojami lietuviais ir žemaičiais. Klausiama, ar minėtasis valdžios siekis – katalikybės ir lenkiškumo atskyrimas - suponavo ne lenkiškos, o lietuviškos/žemaitiškos katalikybės protegavimą, valstietiško elemento dvasininkijoje protegavimą, gausinimą, ar valdžia konkrečiais veiksmais įtakojo seminarijos socialinę struktūrą, ją keitė valstiečių luomo naudai. Atsakymų į minėtus klausimus ieškoma valdžios inicijuotuose dvasininkų rengimo reformos projektuose ir realiose valdžios priemonėse dvasininkijos atžvilgiu. Išvadose konstatuojama, kad valdžios nuostatos seminarijų atžvilgiu, pastangos atskirti katalikybę nuo lenkiškumo XIX a. 7–8 deš. nesuponavo išskirtinio pozityvaus valdžios dėmesio valstiečių luomui dvasininkijoje. Iš esmės buvo varžomasi tarp dviejų autoritetų – bažnytinio (vyskupo) ir pasaulietinio – įtakos seminarijoms, o ne dėl poveikio seminarijų kontingento socialinei struktūrai. Žemaičių vyskupija taip pat nesulaukė išskirtinio dėmesio ar tokių valdžios priemonių, kurias būtų galima įvardinti lietuviškos/žemaitiškos Katalikų bažnyčios protegavimu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Žemaitija (Samogitia); Seminarijos; Samogitia; Seminary; Russian; Rusija (Russia).

ENThe policy of Russian authorities with respect to the Catholic Church, its clergy and the seminaries that trained them was an integral part of Russia’s policy in the so-called North-western Land. The paper analyses the place of the Samogitian (Telšiai) Seminary within the context of the authorities’ political interest that involved separating the Polish identity and Catholicism. The seminary trained clergymen for the Samogitian Diocese, which was distinct among other dioceses of the Mogilev Archdiocese by its denominational homogeneity and the social and ethnic structure of the believers whose majority was peasants identified by the authorities as Lithuanians and Samogitians. A question is raised where the authorities' objective of separating Catholicism and the Polish identity presupposed protectionism for the Lithuanian and Samogitian rather than for the Polish Catholicism, and protection and enlargement of the peasant element among the clergy, and whether the authorities’ specific actions made an impact on the seminary’s social structure, changing it in favour of the peasant class. The paper looks for answers to these questions in projects of the clergy training reform initiated by the authorities and in real measures of the government with respect to clergymen. The conclusions state that the position of the authorities regarding the seminary and their efforts to separate Catholicism and the Polish identity in the 1860s-1870s did not presuppose exclusive and positive attention from the government to peasants in the clergy. The Samogitian Diocese did not see any special measures either, that could be identified as protectionism of Lithuanian/Samogitian Catholicism.