Dar kartą dėl sąvokos ir terminologijos - "Kas yra Lietuvos viduramžių archeologija?"

LTSąvoka "Lietuvos viduramžių archeologija" vartojama norint apibrėžti ir atskirti proistorės – laikotarpio nuo pirmųjų žmonių apgyvendinimo iki valstybės susidarymo, ir istorinių laikų – laikotarpio nuo valstybės susidarymo archeologinius tyrimus. Šis terminas tiek istorikų, tiek archeologų suvokiamas nevienareikšmiškai. Viduramžių archeologija Vakarų Europoje yra tapusi gana savarnakiška mokslo šaka, tuo tarpu Lietuvoje šio laikotarpio tyrėjai ir jų darbai sunkiai skynėsi kelią į pripažinimą. Vakarų Europoje viduramžių archeologijai dažniausiai priskiriamas laikotarpis nuo X/XI a. iki XVI a., nors perėjimas iš proistorės laikų į viduramžių archeologiją ir čia nėra griežtai apibrėžtas. Formali takoskyra tarp Lietuvos proistorės archeologijos ir viduramžių archeologijos – valstybės atsiradimas, Mindaugo valdomos valstybės sukūrimas. Viduramžių pabaiga Lietuvoje – renesansinės kultūros plitimas, naujo prekinio ūkio suklestėjimas, spausdintų krašto istorijų pasirodymas. Taigi Lietuvos viduramžių archeologija – tai istorinių laikų archeologijos dalis, archeologiniais tyrimų metodais tyrinėjanti ir analizuojanti XIII a. – XVI a. pirmosios pusės šio laikotarpio archeologinius paminklus (pilis ir piliavietes, senamiesčius, laidojimo paminklus, apeigines kulto vietas ir kt.) bei ten aptinkamus dirbinius. Visiškai neabejotina, kad archeologija neturi ribos, iki kurios „verta saugoti“ ir tyrinėti istorinių laikų paminklus. Archeologų tyrinėjimas laikotarpis po viduramžių vadinamas "postviduramžių archeologija", "Naujųjų istorinių laikų archeologija" ar net "industrine archeologija".Reikšminiai žodžiai: Viduramžiai; Archeologiniai tyrinėjimai; Archeologiniai paminklai; Proistorė; Istorinė archeologija; Middle Ages; Archaeological research; Archaeological monuments; Protohistory; Historical archaeology.

ENThe conception "Middle Ages archaeology of Lithuania" is used to define and distinguish archaeological investigations of prehistory – the period from settlement of the first people to the formation of the state, and historical times – the period from the formation of the state. Middle Ages archaeology has become an independent branch of science in Western Europe, whereas in Lithuania investigators of this period and their works found it hard to work their way to recognition. In Western Europe the period from the 10th/11th to the 16th century is most often attributed to Middle Ages archaeology though transfer from prehistory to Middle Ages archaeology is not strictly defined there. The formal divide between Lithuania’s prehistory archaeology and Middle Ages archaeology is the appearance of the state, the creation of the state ruled by Mindaugas, the end of the Middle Ages in Lithuania – a spread of the renaissance culture, from prosperity of commodity economy, appearance of printed histories of the country. Hence, Middle Ages archaeology of Lithuania is a part of archaeology of historical times, which investigates and analyses archaeological monuments of the 13th –the first half of the 16th century (castles and sites of ancient castles, old towns, burial monuments, ritual cult places, etc.) and artefacts found there. There is no doubt that archaeologists have no borderline until which it is "worth preserving" and investigate monuments of historical times. The period of archaeological investigations following the Middle Ages is referred to as "Post-Middle Ages archaeology", “archaeology of modern times” and even "industrial archaeology".