Pamirštos Paulio Hymanso derybos : Vilniaus krašto klausimas Briuselyje ir Ženevoje 1921 m.

LTDerybos dėl Vilniaus krašto buvo vienas iš sudėtingiausių politinių klausimų tarpukariu. Lietuvos Respublikos(1918-1940) politikai oficialiai skelbė Vilnių šalies sostine. Tačiau kaimyninės Lenkijos vadovybė Vilnių ir Vilniaus kraštą laikė neatskiriama jų valstybės dalimi. Tad 1919 m. balandžio mėn. ir 1920 m. spalio mėn. Lenkijos kariuomenė okupavo šią teritoriją. Derybos Tautų Sąjungos Taryboje vyko ilgai. Tautų Sąjunga įpareigojo žinomą Belgijos politiką Paulį Hymansą tarpininkauti Lietuvos-Lenkijos derybose 1921 m. Su jo vardu siejami du susitarimo projektai. Briuselio laisvojo universiteto archyvo P. Hymanso fonde ir Belgijos užsienio reikalų ministerijos archyvo politinės korespondencijos fonde išliko šio politiko susirašinėjimas su daugeliu britų, prancūzų, belgų politikų, diplomatų ir kariškių. Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras George’as Curzon‘as ir Prancūzijos užsienio reikalų ministras Aristide’as Briandas aktyviai dalyvavo rengiant susitarimo projektus. Pirmojo P. Hymanso projekto tezės buvo artimos Lenkijos kairiojo sparno generolo Alexanderio Babiańskio dvišalio susitarimo pasiūlymams. Siūlomą federacinės valstybės projektą Antantės atstovai išsiuntė iš Varšuvos į Londoną ir Paryžių.Tačiau šiam projektui nepritarė Lenkijos dešiniųjų vyriausybė, siūliusi besąlyginį Lietuvos prijungimą prie Lenkijos. Nežymiai pakitęs, antrasis P. Hymanso projektas buvo šiek tiek palankesnis Lietuvai ir todėl dar mažiau priimtinas Lenkijai, jis sukėlė didelius vaidus abiejose valstybėse. Derybos vedė į Lietuvos nepriklausomybės praradimą ir Lietuvos vyriausybė pirmoji pasitraukė iš jų 1921 m. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Respublika; Lenkijos Respublika; Paulis Hymansas; Projektas; Derybos; Republic of Lithuania; Republic of Poland; Paul Hymans; Project; Negotiations.

ENDispute over the Vilnius Region was one of the most complicated political issues of the interwar period. Politicians of the Republic of Lithuania (1918–1940) proclaimed Vilnius the country’s capital. However, the authorities of neighbouring Poland treated Vilnius and the surrounding areas as an inseparable part of their state. Thus, in April 1919 and in October 1920 Polish troops occupied the territory. The dispute was long negotiated by the Council of the League of Nations. Authorised by the League, the well-known Belgian politician Paul Hymans mediated the negotiations between Lithuania and Poland in 1921. Two projects for the resolution of this issue were linked to his name. Paul Hymans’ archive at the Université Libre de Bruxelles and related materials from the archive of the Ministry of Foreign Affairs of France document consultations with numerous French, British, and Belgian politicians, diplomats, and the militaries. George Curzon, British Foreign Secretary, and Aristide Briand, Minister of Foreign Affairs of France, were actively involved in the formulation of the projects of the resolution. Hymans’ first resolution noted a great impact of Poland for it was closely related to the agreement proposed by Alexander Babiański, a left-wing Polish general. A proposal for a federal state, most likely based on this project, was sent from Warsaw to London and Paris by the envoys of the Entente states. However, it was unacceptable to the right-wing government of Poland, which proposed an unconditional incorporation of Lithuania. Slightly changed, Hymans’ second resolution was to some extent more beneficial to Lithuania and therefore even less acceptable to Poland, and caused significant dissensions in both states. The negotiations tended to the loss of independence of Lithuania, and the government of Lithuania was the first to abandon these later in 1921.Hymans successfully negotiated the separation of the Malmedy region from Germany and its annexation to Belgium; he also took a part in defining the international status of the Scheldt River (Dutch: Schelde) in France, Belgium, and the Netherlands. He participated in the process of the consolidation of political and trade relations with France and especially with Luxembourg and the Netherlands. Meanwhile, his negotiations for Lithuania and Poland had failed. In his memoirs, this mission was mentioned only fleetingly, as though deemed to be forgotten. [From the publication]

• Reliance on international treaties as a means of protecting minority rights: an effective strategy or waiting for nothing? The case of the Polish minority in Lithuania / Charles Szymanski. Miscellanea Historico-Iuridica 2022, t. 21, z. 2, p. 335-366.
• Šimtmetis tarptautinėje bendrijoje: tarptautinė teisė ir Lietuvos valstybingumas / Rytis Satkauskas. Teisė. 2022, t. 123, p. 133-151.
• The "Hard" borders in the Baltic sea region, 1917-1922 / Silviu Miloiu. Revista română de studii baltice şi nordice. 2022, vol. 14, iss. 1, p. 7-48.