LTStraipsnyje siekiama atskleisti lietuvių kalendorinių dainų mitinio vaizdinio – devyniaragio elnio prasmę. Šio nuo seno garbinto gyvūno semantika rekonstruojama analizuojant ne tik lietuvių dainuojamosios tradicijos, taip pat archeologijos faktus, bet ir pasitelkiant kitų archajiškų kultūrų (Kaukazo-iberų, Sibiro) duomenis, atspindinčius elnio kultą. Elnias dviejuose kalėdotojų dainų tipuose (iš viso 42 variantai) vaizduojamas kaip fantastiška būtybė: su devyniais ragais, ant pirmojo jų dega ugnis, o ant devinto kala kalviai. Šios mitinės figūros neįprasta struktūra, jos logika komentuotina kaip senosios kosmologinės pasaulėžiūros padarinys. Devyniaragis elnias, matyt, įsivaizduotas kaip milžiniškas gyvūnas (pasak kai kurių variantų, ant ragų stovi statinys, kuriame kalviai dirba), tuo jis primena tam tikrą pasaulio modelį (turi panašių struktūros bruožų kaip ir pasaulio medžio vaizdinys). Galimas daiktas, kad šis lietuvių elnias buvo susijęs su visatos atgimimu, kaip ir kai kuriose Sibiro tautose. Kalvių, turinčių ryšį su devyniaragiu elniu, vaizdinys aiškintinas jų apibrėžtu vaidmeniu kosmogoniniuose mituose. Daugelyje archajinių tradicijų kalvis yra pasaulio elementų kūrėjas. Lietuvių mitologijoje kalvis taip pat pasižymi kuriamąja galia ir dalyvauja pasaulėkūros procese, nukaldamas Saulę ir įmesdamas ją į dangų. Minėtose dainose kalviai gali būti interpretuojami kaip simbolinės Saulės gamintojai. Apie Kalėdas, baigiantis seniesiems metams, kai tamsa trukdavo didžiąją paros dalį, turėjo būti aktualu laukti saulės ir jos šviesos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Elnias; Kalendorinės dainos; Deer; Calendar songs.
ENThe article attempts to disclose the meaning of a mythical image of the Lithuanian calendar songs – the deer with nine horns. Semantics of this animal idolatrized from ancient times was reconstructed by analysing the facts of the Lithuanian song traditions and archaeology, and also by invoking data of other archaic cultures (Caucasian-Iberians, Siberian) featuring the deer cult. The deer is portrayed in two types of Christmas songs (42 options in total) as a fantastic creature: with nine horns, with fire burning on the first one, and smiths smiting on the ninth. The unusual structure of this mythical figure, its logic should be explained from the ancient cosmological viewpoint. The deer with nine horns was probably imagined as a huge animal (according to some versions, his horns contain a building with working smiths), this way it resembles a certain worlds model (having similar structural features as the image of the world tree). Quite possibly, this Lithuanian deer was related to the rebirth of the universe, like in some Siberian nations. The image of smiths related with the nine-horned deer can be explained by their defined role in cosmological myths. Smith in many archaic traditions is the developer of the world elements. In the Lithuanian mythologies smith also has creative powers, and takes part in the world creation process by carving the Sun and throwing it to the sky. In these songs smiths can be interpreted as producers of the symbolic Sun. In Christmas, when the old year comes to an end, and when darkness covers the major part of the day, it should be relevant to wait for the Sun and for its light.