Kalbos etiketas kaip tautos mentaliteto atspindys
LTStraipsnio objektas – įvairių kalbų etiketo formulės. Tikslas – išnagrinėti, kaip įvairių tautų (lietuvių, latvių, rusų, lenkų, iš dalies baltarusių, čekų, vokiečių, anglų ir kt.) kalbos etiketo formulės atspindi tų tautų bendravimo kultūros bei mentaliteto bruožus. Daugiausia dėmesio skiriama lietuvių kalbos etiketo raiškai. Remiamasi lyginamuoju ir aprašomuoju metodais. Taigi kalbos etiketas, reikšdamas bendražmogiškus santykius, drauge turi nemaža bruožų, nulemtų savito tautos gyvenimo būdo, jos mentaliteto, kultūrinės erdvės bei konkrečios kalbos ypatumų. Galima teigti, kad kalbos etiketas nėra tik nemotyvuotas standartinių formulių vartojimas. Ir pačių formulių semantika, ir jų gramatinė raiška neretai atspindi senąsias vienai ar kitai etninei bendrijai būdingas bendravimo ypatybes. Atidžiau žvelgiant į lietuvių kalbos etiketą, galima pastebėti, kad jame atsispindi išskirtinis dėmesys pašnekovui. Tai liudytų ne tik iki šių dienų išlaikytos vokatyvo formos, kaip specialus kreipimosi į kitą asmenį ženklas, bet ir prašymo raiška, kai pirmiausia tariamas mandagumo žodis, svečių sutikimo formulės. Antra vertus, lietuvių bendruomenė nedaug dėmesio skyrė pašnekovo lyčiai ir amžiui, todėl šias ypatybes nusakantys kreipiniai nebuvo vartojami. Matyt, lietuvių savimonei svarbi vertybė buvo sveikata, nes ir šiuo metu tebevartojamos su šia sąvoka susijusios kalbos etiketo formulės. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kalbos etiketas; Kultūra; Mentalitetas; Kalbos formulės; Bendravimas.
ENSubject of the article is etiquette formulas of various languages. The aim is to analyse how etiquette formulas of various languages (Lithuanian, Latvian, Russian, Polish, partially Byelorussian, German, English etc) reflect features of communication culture and set of mind of a nation. Lithuanian etiquette is widely described. Comparative and descriptive methods are applied. Language etiquette implies the settled norms of intercommunication, which show polite and respectable relations among interlocutors. Nevertheless language etiquette of different cultures and nations may have different interpretations and expressive means. The conditions of life (nature, way of life, customs) could be decisive in expressive semantics of etiquette (e.g. greetings of people of different cultures and nationalities may have different direct meaning). The nation’s history decides at least several features of language etiquette. Features of communication may be different due to position of females and males in society are treated differently. Changes in language etiquette may appear due to political or ideological changes. Some peculiarities of the nation’s mentality could be reflected by grammatical means of expressions concerning formulas of language etiquette. Lithuanian language etiquette has exclusive attention to interlocutor. This is described by preserved vocative forms and by expression of appealing, by pronouncing courtesy words and formula of quests welcome.
- Etnolingvistika / Aloyzas Gudavičius. Šiauliai : K.J. Vasiliausko įm., 2000. 181 p.
- Istorija kaip kalbos ir raštijos stilistinio savitumo veiksnys (lietuvių ir latvių paralelės) / Regina Kvašytė, Giedrė Čepaitienė, Kazimieras Župerka. Lietuvių ir latvių gretinamosios stilistikos klausimai / redakcinė komisija: Regina Kvašytė (sudarytoja ir atsakomoji redaktorė) ... [et al.] Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2006. P. 40-53.
- Формирование коммуникативных компетенций учителя в ситуациях проявления речевого этикета в разноязычной среде / Йонас Паужа. Mokytojų ugdymas. 2007, Nr. 7, p. 46-61.
