Dzievadaris : [Dzūkijos kryždirbio Antano Sorakos kūryba]

LTStraipsnyje aprašoma XX a. viduryje Dzūkijoje dirbusio liaudies menininko Antano Sorakos biografija ir kūryba. Autorė pasitelkdama retrospektyvinį, analitinį ir lyginamąjį metodus, analizuoja šio liaudies meistro sukurtų kryžių, skulptūrų, bažnyčių, altorių ypatybes ir jų meninę vertę. A. Soraka kuriamus altorius ir memorialinius paminklus dekoravo informatyviais ir didaktinę prasmę turinčiais motyvais, turinį, prasmę bei paskirtį praplečiančiais komponentais. Yra žinomi keturi meistro padaryti altoriai ir du nešiojamieji procesijų altorėliai. Skulptūroms būdingas sukauptumas, eleginė nuotaika, ikonografija neretai „skolintasi“ iš knygų iliustracijų. Mėgstamiausi siužetai – Švč. Mergelė Marija ir Jėzus Kristus (nukryžiuotieji daugiausia skirti memorialinių paminklų kryžmoms). Meistro mediniai kryžiai pasižymi tik jam vienam būdinga stilistika, atrodo, kad jis tarytum būtų bodėjęsis vienodo kompozicinio bei puošybinio sprendimo kartojimu. Dauguma antkapinių kryžių yra nelabai aukšti, apykresniai, tuo tarpu pakelių kryžiai – labai aukšti, liekni, aiškios kompozicijos, išgryninto silueto ir darnių proporcijų.Reikšminiai žodžiai: Kryždirbystė; Dzūkija; Liaudies kultūra; Soraka, Antanas; Cross-craft.

ENThe article describes the biography and creative work of folk artist Antanas Soraka, who worked in the middle of XX c. in Dzūkija region. The author has employed retrospective, analytical, and comparative method to analyze unique features and artistic value of crosses, sculptures, churches, altars created by this craftsman. A. Soraka decorated created altars, memorial monuments with informative and didactic elements that extended their motives, content, meaning, and purpose. There are four known altars and two mobile mini-altars for processions produced by him. The sculptures are distinguished by concentration, elegiac mood, iconography is often “borrowed” from book illustrations. The most favorite plots include Holy Virgin Mary and Jesus Christ (crucified figures were largely reserved for crosses of memorial monuments). Wooden crosses of the craftsman are notable for unique style, it seems that he almost shunned repetition of identical solutions in composition and decoration. The majority of grave crosses are not very high, of solid structure, while roadside crosses – are very high, lean, performed in a clear composition, of clear outlines and harmonious proportions.