Technikos objektai filologo kūryboje : Juozo Apučio pasaulėvaizdžio koordinatės

LTStraipsnyje tiriama Juozo Apučio kūryba siekiant suprasti jos skirtingumą nuo kitų sovietinio laikotarpio panašios tematikos kūrinių. Prisiminus rašytojo domėjimąsi technika, į jo kūrybą žvelgiama ieškant technikos objektų ir aiškinantis jų reikšmes. Aptariami keli Apučio prozos aspektai: technikos prietaiso ir žmogaus vidinio gyvenimo paralelė, kintančio pasaulio optika, santykis su transporto priemonėmis, požiūris į tradicines vertybes ir kaimo modernizaciją. Rašytojo prozoje modeliuojamas neįprastas pasaulio vaizdas atveria prielaidas mąstyti apie ypatingą jo prozos vietą lietuvių literatūroje, medijuojančią tarp gamtos ir civilizacijos polių. Keliamas klausimas apie Apučio prozos komunikacinį paveikumą šių dienų skaitytojams, ieškoma jo prozos suvokimui tinkamų interpretacinių sąvokų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sovietmečio literatūra; Juozas Aputis; Kaimo proza; Gamtamokslinis kodas; Jurijus Lotmanas; Pasaulio modelis; Soviet-era literature; Juozas Aputis; Village prose; Natural sciences code; Juri Lotman; World model.

ENThe author of this article explores how the prose of Juozas Aputis differs from Soviet-era works that dealt with similar themes. Recalling Aputis’s interest in technique, she examines its role in his works. The author of the article explores several aspects of Aputis’s prose: parallels between literary techniques and a character’s personal, inner life; shifting perceptions of the world; connections to vehicles; and attitudes toward traditional values and the modernisation of rural life. The unusual view of the world modelled in Aputis’s prose opens up possibilities for reflecting upon Aputis’s unique role in Lithuanian literature as a mediator between the opposing poles of nature and civilisation. The article calls into question the stereotypical view of Aputis as an author of rural life and suggests that his work can also be viewed within the context of Modernist literature – that Aputis can be seen as breaking with tradition not only in terms of ideas but in the figurative and stylistic aspects of his writing. At the end of the study the article raises the question of Aputis’s potential for reaching contemporary readers and recommends that the interpretive concepts of defamiliarisation and mythical narrative be applied to his work. [From the publication]