Talkininkų mitybos modelių kaita XX amžiuje

LTStraipsnio tikslas - remiantis etnografiniais lauko duomenimis, rankraštine medžiaga, apžvelgti Suvalkijos ir šio regiono dzūkų mitybą talkų metu. Apibūdinami pagrindiniai mitybos modeliai, jų turinys ir kaita. Taip pat apžvelgiamas talkininkų maitinimo dažnumas XX a. pirmoje pusėje. Suvalkija pasirinkta todėl, kad joje ryškiai atsispindi tradicijų ir inovacijų talkininkų mityboje santykis. Lauko tyrimų duomenimis, kituose Lietuvos etnografiniuose regionuose tai reiškėsi silpniau. Galima daryti išvadą, kad XX a. I pusės Suvalkijos valstiečių talkų maitinimo sistema nevienoda. Galima išskirti akivaizdžią miestietiškos mitybos įtaką Suvalkijos talkoms. Po Pirmojo pasaulinio karo talkų vaišėse paplito kava, spurgos, šaltiena, įvairūs mėsos vyniotiniai, kotletai ir pan., t. y. patiekalai, mažai turintys bendra su kasdieniu ir net buvusiu šventiniu maistu. išskirtinis Suvalkijos bruožas tas, kad miestietiškas maistas papildė ir keitė ne tik pabaigtuvių, bet ir apskritai talkininkų mitybą. Šioje srityje pirmavo Zanavykija, kur, anot vienos autorės teigimu, net prieškario laikraščiai rašė, jog zanavykų talkos tapdavo puotomis. Nuo XX a. pradžios ypač ryški Kauno miesto įtaka, todėl arčiau jo valstietiškas tradicinis talkininkų valgiaraštis greičiau keitėsi. Mažiau permainų paliestas išliko dzūkų maistas. Iki XX a. vidurio visoje aptariamojoje teritorijoje liko nepakitęs tik maitinimo dažnumas, neturintis regioninių savitumų, labiausiai priklausomas nuo talkos trukmės, metų laiko ir šiek tiek nuo vietinių tradicijų, kaimynų tarpusavio sutarimo ir susitarimo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Mityba; Maistas; Talkos; Suvalkija; Sustenance; Food; The help (?); The Sauth West part of Lithuania (Suvalkija).

ENThe article contains the review of nutrition of Sudovia and Dzūkian people who are helping to their neighbours, on the basis of ethnographic field data, manuals. It contains the descriptions of the main nutrition models, their content and changes. It also reviews the frequency of supplying food for helpers in the first half of the 20th century. Sudovia was selected because the link between the traditions and innovations in nutrition of helpers here is vividly represented. According to the field data, this was not so expressed in other ethnographic regions of Lithuania. One can make a conclusion that in the first half of the 20th century, the system of nutrition of peasant helpers in Sudovia differed. We may distinguish the obvious impact of the town nutrition for Sudovian help work. After the First World War, helpers were treated with coffee, doughnuts, meet jelly, various meat rolls, cutlets etc., i.e. the dishes having little in common with the daily and even with the former festive food. The exceptional feature of Sudovia was that the town food complemented and replaced not only the dishes served for the completion of the work, but also the nutrition of helpers in general. According to one author, even pre-war newspapers wrote that the help work of Zanavykai people was turning into feasts. Food in Dzūkija remained the least affected by changes. Until the middle of the 20th century, only the frequency of supplying food for helpers remained unchanged in the entire research territory. It was mostly depending on the duration of help work, time of the year, and somewhat on local traditions, mutual relation and understanding between the neighbours.