Baltų karyba

LTŽmonijos istorija - amžina ir begalinė asmenybių, bendruomenių, genčių, valstybių tarpusavio santykių kaita. Jie, kaip liudija visų be išimties pasaulio civilizacijų patirtis, buvo išsiaiškinami kalba arba ginklu. Karai ir karybos menas buvo reikšmingas ankstyvosios pasaulio visuomenės ir jos ekonomikos plėtros stimulas. Ne kitaip klostėsi ir ankstyviausioji Lietuvos visuomenės istorija. Apie tai byloja ankstyvosios visuomenės palikti gausūs karybai skirti reikmenys gyvenvietėse ir laidojimo paminkluose - galingi įtvirtinimai piliakalniuose ir susirėmimų pėdsakai juose, palaidotų karių su kovų metu gautų traumų žymėmis kapai, kovos žirgų kapinynai, ginklai. Netiesioginis buvusių karų liudininkas - nuolatinis archeologinių kultūrų, o vėliau ir genčių teritorijų ribų kitimas. [...] Trumpa rašytinių šaltinių apžvalga liudija, kad žinių apie ginklus, apie karo žygių kelius, baltų karo taktiką ir kitus su karyba susijusius dalykus iš tiesų yra maža. Pagrindinis pažinimo šaltinis čia archeologijos paminklai. Šia prasme iškalbingi baltų ginkluotės tyrinėtojo V. Kazakevičiaus žodžiai: "Nedaug Europoje rasime genčių ir tautų, kurios būtų taip militarizuotos kaip baltai. Daugiau nei tūkstantį metų mūsų protėvių gentys įnirtingai kovojo už savo išlikimą ir laisvę. Ne visoms tai pavyko. Iš istorijos brutaliai buvo išbrauktos ir išnyko daug genčių, gyvenusių dabartinėse Lietuvos, Latvijos. Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos valstybėse" (8). [Iš Įžangos]

ENThe traditional point of view in Lithuanian historiography states that the Baltic tribes were surprisingly peaceful. There are almost no written records about prehistoric wars and war art; some of them, e. g. by Jordan, state that the Aistians were surprisingly peaceful tribes. Well-known researchers of the Baltic prehistory (M. Gimbutienė, R. Vėlius, and others) tend to confirm this characterization. On the other hand, it is difficult to believe that the unification of the Balts in about 2600-2500 BC (when the local inhabitants and the newcomer Indo-Europeans mixed) was peaceful. Archeological data support that point of view. In addition, the Indo-Europeans brought with them new customs, language as well as new artifacts, among them Corded Ware ceramics and new shapes of stone war axes. These findings gave rise to a new culture, called Corded Ware culture or Boat-Battle Axes culture. Archeological research of the Stone Age graves (Donkalnis grave and Turlojiškės) supports the idea that some part of the deaths could have been caused by violence. In the Bronze Age and the Early Iron Age new weapons appeared - daggers, metal war axes, spears, and swords. At the joint of the ll-l millennium BC appeared mounds - fortified farmsteads in the valleys, on hills or peninsulas. Only the feeling of constant danger could have forced people to settle in such places. [...].

• Archeologija / Archaeology
• Istorija / History