Mitologinės Kirnio interpretacijos

LTStraipsnyje fenomenologiniu bei interpretaciniu metodais nagrinėjamas vienintelėje J. Lasickio knygelėje „Apie žemaičių dievus“ (XVI a.) paminėtos dievybės Kirnis mitinis kontekstas. Darbo tikslas – šios dievybės mitinės prasmės, galimų sąsajų su kitais senosios lietuvių religijos bei mitologijos personažais paieška. Analizuojamos ankstesnių tyrinėtojų iškeltos hipotezės, taip pat ieškoma naujų galimų Kirnio interpretacijų. Gilinamasi į Kirnio vardo etimologiją bei jam skirtų apeigų semantiką. Daromos išvados: be kitų tyrinėtojų jau iškeltų etimologinių Kirnio aiškinimų, dingstį naujoms interpretacijoms duoda kai kurie tos pačios šaknies (kirn-) bendriniai daiktavardžiai, pavyzdžiui, kirna – „pelkėta vietovė“ ar „gyvačių, kirmėlių būrys“, bei kirnė – šunvyšnė (atropa balladona). Tokie Kirnio vardo aiškinimai galbūt leidžia kalbėti apie Kirnio mitologines sąsajas su ugninės prigimties mitinėmis būtybėmis - žiburiniais bei aitvarais ar kt. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Mitologija; Tautosaka; Mythology.

ENThe article deals with mythological aspects of the deity Kirnis, mentioned by J. Lasicii in his brochure De Diis Samagitarum in the 16th century. Phenomenological and interpretive methods have been used to find Kirnis' mythological meaning and his connections with other beings of ancient Lithuanian religion and mythology. Previous hypotheses have been analysed and new interpretations of Kirnis have been suggested. A great deal of attention has been paid to the etymology of the word Kirnis as well as to the semantics of rituals devoted to him. The research has shown that new interpretations of Kirnis could be based on common nouns with the same root (kirn-), e.g., kirna – a wet and marshy area or an area inhabited by grass snakes or snakes, or kirnė – a cherry tree (Atropa Belladonna). Kirnis also could be a deity having the nature of fire or a deity related to it, for example to brownies or sparkles. These are the fire nature beings of marches.