Lietuvos gyventojų antropologija : nuo seniausių laikų iki XIII a.
LTStraipsnyje pateikiama trumpa Lietuvos praeities gyventojų biologinė istorija, ją siejant su kultūros istorija. Antropologinių radinių iš Lietuvos vėlyvojo paleolito laikotarpio kol kas nėra. Mezolito laikotarpiu datuojami trys Lietuvoje rasti kapai: to meto žmonės buvo neaukšto ūgio, kresno kūno sudėjimo. Iš ankstyvojo neolito žinomi 7 kapai, liudijantys mezolito žmonių biologinį tęstinumą. Iš viduriniojo neolito antropologinės medžiagos nėra. Turima vėlyvojo neolito medžiaga rodo, kad nepaisant galimos Virvelinės keramikos kultūros žmonių imigracijos, ji žymesnio pėdsako žmonių genofonde nepaliko. Bronzos ir ankstyvajame geležies amžiuje paplitus mirusiųjų deginimo papročiui antropologinės medžiagos beveik nėra. Dėl prastai išlikusios senojo geležies amžiaus antropologinės medžiagos, to meto žmonių biologija nagrinėjama remiantis tik keletu kapinynu. Šio laikotarpio žmonės buvo vidutinio ūgio, pastebima geografinė individų įvairovė. Lietuvoje išlikę ypač daug viduriniojo geležies amžiaus antropologinės medžiagos. Šiuo laikotarpiu konstatuota žmonių išvaizdos kaita, kurią mėginama aiškinti baltų migracija į vakarus. Taip pat išryškėja bendruomenių nevienalytiškumas: didėjant turtinei ir socialinei diferenciacijai, atsiranda mitybos skirtumai tarp bendruomenės narių. Vėlyvajame geležies amžiuje vėl išplito kremacija. Tik Šiaurės Lietuvoje išliko nedegintų mirusiųjų laidojimas: juose palaidoti aukštaūgiai žmonės itin stambiomis galvomis, aukštais ir plačiais veidais kai kurių mokslininkų nuomone liudija galimą tolesnį rytų baltų skverbimąsi į vakarus.Reikšminiai žodžiai: Antropologija; Vėlyvasis paleolitas; Mezolitas; Neolitas; Geležies amžius.
ENThe history of ethnos and population has developed in three autonomic, but partially intermingled fields: ethnoculture explored by archaeologists and social anthropologists, language studied by linguists, and biogenetics studied by physical anthropologists. The interrelation of those fields is obvious. Man uses culture to satisfy his biological needs, whereas ethnocultural processes usually determine biological processes. Thus it is very difficult to totally comprehend ethnocultural and economic issues without taking into account the biological aspect. And on the contrary, the biological history of man can be perceived only by analysing culture as well. It is possible to know more about people living in the past (anthropologic information, and partially culture) by exploring their remains. Therefore, the present article provides with a brief biological history of Lithuania by relating it to the history of culture.
- An Association between adult lifespan and stature in preindustrial Lithuanian populations: analysis of skeletons / Š. Jatautis, A. Suchomlinov, R. Jankauskas. Homo (Stuttgart) 2018, vol. 69, no. 4, p. 167-175.
- Apgyvendinimo tankumas geležies amžiaus Lietuvoje: Žeimenos baseino mikroregionas / Laurynas Kurila. Lietuvos archeologija. 2014, t. 40 p. 181-204.
- Archeologinė demografija ir gyvenamųjų erdvių tyrimai / Augustina Kurilienė. Metodai Lietuvos archeologijoje : mokslas ir technologijos praeičiai pažinti / sudarė Algimantas Merkevičius. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2013. P. 485-519.
- Baliulių pilkapiai (Švenčionių r.) / Laurynas Kurila, Vida Kliaugaitė. Lietuvos archeologija. 2007, t. 30, p. 121-180.
- Chemical analysis of bone: stable isotope evidence of the diet of Neolithic and Bronze Age people in Lithuania / Indrė Antanaitis, Nives Ogrinc. Istorija. 2000, Nr. 45, p. 3-12.
- Graves of the unburied : symbolic iron age warrior burials in East Lithuania / Laurynas Kurila. Archaeologia Baltica. 2007, t. 8, p. 292-301.
- Lietuvos istorija. T. 2, Geležies amžius / redaktorius Gintautas Zabiela. Vilnius : "Baltų lankų" leidyba, 2007. 517 p.
- Maistas ir mityba Lietuvos geografinėje aplinkoje nuo ankstyviausių laikų iki XIV a / Aleksiejus Luchtanas. Eksperimentinė archeologija : Lietuvos materialaus paveldo rekonstrukcija. T. 1 / sudarytoja Daiva Luchtanienė. Vilnius: Akademinė leidyba, 2015. P. 49-71.
- Socialinis statusas ir lytis : geležies amžiaus Rytų Lietuvos socialinės organizacijos analizė / Laurynas Kurila. Lietuvos archeologija. 2009, t. 35, p. 153-192.
- Šiuolaikinės Lietuvos klasinė struktūra : neovėberiška analizė / Vaidas Morkevičius, Zenonas Norkus. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2012, Nr. 2 (31), p. 75-78.
- Vaiko statusas Rytų Lietuvoje geležies amžiuje / Laurynas Kurila. Archaeologia Lituana. 2007, t. 8, p. 97-116.
- Virvelinės keramikos kultūros kapai Rytų Baltijos regione / Jurgita Žukauskaitė. Lietuvos archeologija. 2007, t. 31, p. 71-90.
