Zoomorfinė ir antropomorfinė akmens amžiaus dailė Rytų Baltijos regione (VIII-II tūkstantmetis pr. Kr.)
LTApžvelgus didžiąją dalį Rytų Baltijos regiono akmens amžiaus zoomorfinės ir antropomorfinės dailės objektų galima teigti: 1. Seniausios antropomorfinės ir zoomorfinės figūrėlės ir jų raižiniai, kaulo bei rago, akmens dirbiniai, išraižyti sudėtingomis geometrinėmis ornamentinėmis kompozicijomis, Rytų Baltijos regione randami vėlyvojo paleolito pabaigoje-mezolito pradžioje (XI-VIII tūkst. pr. Kr.), primena Šiaurės Europos Maglemozės kultūros pavyzdžius. 2. Iš mezolito, neolito ir senojo žalvario amžiaus laikotarpių mūsų tyrinėjamo regiono stovyklose, kapinynuose ir ypač durpyninėse gyvenvietėse jau susidaro gana gausios žvėrį ir žmogų vaizduojančių skulptūrų iš kaulo, rago, kalkakmenio, titnago, gintaro, medžio, degto molio kolekcijos. 3. Pagal formos ypatumus zoomorfinė dailė skirstoma j penkias grupes: atvaizdai ant plokščių paviršių, tūrinė skulptūra, plokščioji skulptūra, molinės ir titnaginės figūrėlės, o antropomorfinė dailė į šešias grupes: stulpinė medinė skulptūra, visafigūriai atvaizdai, kompozicijos plokščiame paviršiuje, skulptūriniai žmonių galvų atvaizdai-amuletai, falinės figūrėlės ir molio plastika. 4. Rytų Baltijos regione nepastebima akmens amžiaus dailės raidos schematiškėjimo kryptimi - nuo natūralistinių formų (vėlyvajame paleolite) iki abstrakčių formų (neolito pabaigoje-senajame žalvario amžiuje). Vyrauja stilistinė eklektika ir mezolito formos pasikartoja neolito dailės objektuose.5. Apžvelgus Baltijos regiono zoomorfinės ir antropomorfinės dailės visumą galima konstatuoti, kad akmens amžiaus žmogus vaizdavo jam aktualią ir jį kasdien supančią realybę: medžiojamą ar kitais atžvilgiais jam svarbią (gyvatės-žalčio) fauną - transformuodamas ją pagal tik jam suprantamus socialinius, ūkinius, ekologinius ir kol kas sunkiausiai interpretuojamus pasaulėžiūrinius - religinius principus. 6. Visus priešistorinės rytų Baltijos kraštų dailės objektus galėtume suskirstyti į dvi ryškias grupes pagal žanrą: didžiąją dalį sudaro vaizduojamosios dailės objektai („mo numentalioji" ir mažųjų formų - daugiausiai kabučiai) skulptūra iš kaulo, rago, akmens, medžio, gintaro, titnago ir molio bei geografiniai atvaizdai ant kaulo, rago, keramikos paviršių. Mažesniąją dalį sudaro taikomosios dailės zoomorfiniai (o gal ir kai kurie antropomorfiniai) skulptūriniai atvaizdai, puošiantys buitinės paskirties daiktus: samčius, dubenis, durklus, peilius, menteles ir kt. 7. Rytinio Baltijos jūros regiono antropomorfinė dailė turi analogijų Skandinavijos kraštuose ir Suomijoje, tačiau ypač daug panašumų su toli į rytus nutolusiomis teritorijomis, siekiančiomis net Vakarų Sibirą. Ypač ryškios analogijos molio plastikoje, kur vyrauja šukinės-duobelinės keramikos kultūrai priskiriamos formos (antropomorfinės, „embrioninės" figūrėlės). 8. Zoomorfinė ir antropomorfinė regiono skulptūra savo kilme siekia mezolitinės Maglemozės ir Kundos kultūras, jų vietinę raidą neolito laikotarpiu lėmė Narvos kultūra, o vėlyvajame neolite galima įžvelgti šukinės-duobelinės ir virvelinės keramikos kultūros įtakas. 9. Žalvario amžiaus pradžioje vietinės tradicijos dar tęsiamos (Kretuono apyežerio gyvenvietės ir durpyninės gyvenvietės šiaurinėje Baltarusijoje) [...].
ENThe Mesolithic, Neolithic and Early Bronze Age period wooden, amber, stone, clay, flint zoomorphic and human figurines as well as their symbols on objects of pottery and bone from the eastern Baltic are described. This is the territory which comprises modern-day Lithuania, Latvia, Estonia, the Kaliningrad District of the Russian Federation (formerly East Prussia), Finland, and the surrounding regions. The study analyses the chronology, stylistic classification as well as possible functions and meanings of zoomorphic and anthropomorphic art in the region. These art objects represent an important part of the iconographic system of all archaeological cultures in the Eastern Baltic. The origins of these objects are also examined. The illustrations provided here represent the best examples of prehistoric Eastern Baltic zoomorphic and anthropomorphic art in its main stylistic groups. [...].
- Grafo Felikso Tiškevičiaus surinktas Palangos gintaro dirbinių rinkinys ir jo mįslinga istorija / Audronė Bliujienė. Kultūros paminklai. 2003, 10, p. 17-30.
- Lietuvos priešistorės gintaras / Audronė Bliujienė ; Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas. Vilnius : Versus aureus, 2007. 559 p.
