LTLietuvių medicinos terminologija sparčiau imta plėtoti XIX a. pab. - XX a. pr. tautinio atgimimo laikais, kai buvo imta kurti ir norminti dabartinė bendrinė lietuvių kalba. Tada buvo pradėta gausiai spausdinti originalių ir verstinių populiarinamųjų medicinos knygų, knygelių, taip pat straipsnių periodinėje spaudoje ir kalendoriuose sveikatos klausimais. Gydytojai, tų spaudinių autoriai, siekė medicinos terminų lietuviškumo, daug dėmesio skyrė liaudies medicinos terminams, dėjo dabartinės lietuvių medicinos terminologijos pamatus. Spaudoje imti kelti medicinos terminų tvarkybos, vienodinimo ir kiti su terminais susiję klausimai. Tiriamąjį objektą sudaro aktyviausių ir žymiausių XIX a. pab. - XX a. pr. gydytojų P. Avižonio, J. Basanavičiaus, K. Griniaus, V. Kudirkos, A. Vileišio ir kt. knygos, knygelės ir straipsniai iš viso arti 400 tekstų. Tiriama apie 7500 skirtingų šiuose tekstuose rastų medicinos terminų. Darbo tikslas ištirti XIX a. pab. - XX a. pr. medicinos terminų sudėtį, apimtį, semantiką, kilmę, kaitą, pažvelgti į jų likimą. Disertacijoje rašoma apie liaudies kalbos svarbą lietuvių medicinos terminologijai, glaustai apžvelgiama medicinos leksika XVIXIX a. vid. raštuose, pateikiama lingvistinė iš XIX a. pab. - XX a. pr. gydytojų medicinos raštų surinktų terminų analizė reikšmės ir kilmės atžvilgiais. Nustatyta, kad esminis tiriamo meto medicinos terminų bruožas yra lietuviškumas. Didelė anuometinių terminų dalis medicinos mokslo ir praktikos kalboje yra vartojama iki šiol.Reikšminiai žodžiai: Medicinos terminai; Terminologija; Leksika; Medical terms; Terminology; Vocabulary.