Lietuvių bendrinės kalbos pradžia : idėjos ir jų sklaida (1883-1901) : disertacija

LTXIX amžiaus pabaigoje– - XX amžiaus pradžioje pietinių vakarų aukštaičių tarmės pagrindu pradėjo kurtis rašomosios lietuvių kalbos modelis, vėliau be pertrūkio visuomenės imtas suvokti ir įsitvirtinęs kaip bendra visos tautos kalba. Disertacijoje analizuojami lietuvių kalbos standartizavimo aspektai, aptariamos tuo metu kilusios bendrinės kalbos idėjos, jų sklaida. Lietuvių kalbotyroje bendrinės kalbos raida dažnai siejama su tautos istorija. Šiame darbe taikomoji Einaro Haugeno bendrinių kalbų teorija remiasi pačios bendrinės kalbos ypatybėmis. Disertacijoje pagal minėtą teoriją išskirti ir aprašyti lietuvių kalbos standartizavimo aspektai: tarmės pasirinkimas, kodifikacija, visuomenės priėmimas. Darbe aptariami visi 1883–-1901 metais Mažojoje Lietuvoje spausdinti Didžiajai Lietuvai skirti lietuviški periodiniai leidiniai. Analizuojama periodikos kalba, kalbos elementų kitimas ir jo priežastys, įvertinama redaktorių, kai kuriais atvejais ir spaustuvininkų įtaka. Lietuvių kalbotyrai naujas bk priėmimo visuomenėje tyrimas. Jį atskleisti padėjo iki šiol netyrinėtų aptariamojo laikotarpio maldaknygių kalbos analizė, periodikos kalbos poveikio įvertinimas. Be to, darbe aiškintasi, kaip besikurianti bendrinė kalba tapo asmeninių tekstų kalba. Tiriamieji klausimai galėtų būti aktualūs XIX amžiaus pabaigos– - XX amžiaus pradžios lietuvių bendrinės rašomosios kalbos istorijai, be to, lietuvių tautos istorijai, tipologiniam įvairių bendrinių kalbų tyrinėjimui.Reikšminiai žodžiai: Lietuvių kalbos istorija; Standartizacija, norminimas; Bendrinė kalba; History of the Lithuanian language; Standardization.