Folk songs in the work of Lithuanian composers

LTXX a. lietuvių muzikoje ilgą laiką vienu iš svarbių estetikos ir kūrybos klausimu buvo liaudies muzikos ir beatsikuriančios profesinės kompozitorių mokyklos sąsajos. Per šimtmetį ženkliai kito ir kūrėjų bei klausytojų pažiūros, ir taikomų kompozicinių technikų įvairovė. Šiandien galima aiškiai matyti tos kaitos svarbiausius taškus, įvardyti daugiausia nuveikusias asmenybes. Aptariama problema itin glaudžiai susijusi su bendrąja Lietuvos istorija. Nuolatinėse kovose dėl nepriklausomybės tautinės savimonės ir savigarbos žadinimas dažnai buvo viena svarbiausių kūrybos paskatų. Daugelio kompozitorių straipsniuose ar laiškuose randame aiškiai išreikštą nusiteikimą liaudies dainų atžvilgiu ir sąmoningą poziciją į pasaulio muziką ateiti su aiškia nacionalumo žyme. Dažnai kūrinio sėkmė priklauso nuo to, kiek ta pasiskolinta, pasitelkta jau funkcionavusi muzika yra paties autoriaus išgyventa kaip autentiška sumanymo dalis. Per šimtą metų požiūris į tai, kas yra liaudies muzika ir ką ji mums reiškia, labai pasikeitė. Jeigu pirmieji kompozitoriai dainą ėmė kaip daiktą, kaip visumą, tai vėliau protėvių kultūra dažnai tampa lyg esančiu, bet sunkiai apčiuopiamu šešėliu, kuris daro tą muziką savitą. Jeigu Kutavičiaus, Bajoro, Martinaičio ir kitų rūpestis dėl tradicijos išlikimo tęsė dar klasikų formuotas nuostatas, tai būdai, priemonės, kuriomis to siekė, tapo jau visai kitos. Šios dienos kompozitoriai jau žymiai atviresni pasauliui, dažnai neišvengia džiazo, kitų kultūrų, world music ir šiuolaikinių muzikos naujovių įtakos. Tačiau kartu randa vis naujų būdų atsiremti į protėvių kultūrą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Liaudies dainos; Lietuvos kompozitorių kūryba; Folk song; The works of Lithuanian composers.

ENOne of the important aesthetic and artistic issues in XX c. Lithuanian music for a long time concerned connection between folk music and emerging professional school of composers. In the course of the century, views of musicians and audiences underwent a significant change, there is a variety of utilizable composition techniques. Today, one can clearly see the inflexion points of that evolution, point to most productive personalities. The discussed problem is closely linked to general history of Lithuania. In constant struggles for independence, awakening of national identity and self-respect was one of the principal motivating points of creative process. In articles or letters of many composers, we find clearly articulated disposition towards folk songs and conscious position to join international music scene with a clear national mark. Often, the success of a composition depends on how much borrowed, integrated, already-functioning music is experienced by an author as an authentic part of undertaking. In one hundred years, attitude towards what is folk music and what it means to us has changed a lot. Whereas the first composers treated song as an artifact, totality, later on, culture of ancestors becomes seemingly present, but difficult to grasp shadow, which manes the music unique. If Kutavičius’, Bajoras’, Martinaitis’ and other composers’ concern for survival of tradition continued in line with classical attitudes, means, measures they chose for achieving these goals, were entirely different. Today’s’ composers are much more open to the world and its influences.