LTDisertacijoje analizuojama Lenkijos ir Lietuvos karaimų bendruomenėse XIX a. antroje pusėje – XX a. pirmoje pusėje vykę kolektyvinio tapatumo pokyčiai. Siekiama nustatyti, kokios priežastys formavo kolektyvinės karaimų tapatybės transformacijos poreikį, kokias transformacijos kryptis jos nurodė bei kokia buvo karaimų bendruomenės reakcija į šiuos reiškinius, taip pat rekonstruoti kolektyvinės karaimų tapatybės ideologijos reikšmių sistemą, jos raišką ir sklaidą, įsitvirtinimo bendruomenės kolektyvinėje atmintyje bei dominuojančios visuomenės akademiniame diskurse mastą. Ypatingas dėmesys skiriamas dominuojančiai krikščioniškai visuomenei, kuri suteikė terpę karaimų bendruomenės tapatumui egzistuoti ir jam keisti bei legitimavo sukurtą bendruomenės tapatybės ideologiją jų dominuojamoje kultūrinėje erdvėje. Proceso, kurio metu karaimų tapatybė buvo sukonstruota ir įtvirtinta kaip tokia, tyrimas leidžia kritiškiau įvertinti esamą istoriografiją, matyti joje susiformavusias tendencijas bei jų problemiškumą, bei praplėsti galimų karaimikos tyrimų krypčių lauką. Karaimų kolektyvinės tapatybės formavimąsi vertinant platesniame kontekste, atsižvelgiant į regione bei kitose nekrikščioniškose bendruomenėse vykusius politinius ir kultūrinius pokyčius analizuojamu laikotarpiu, daromos išvados aktualios ne tik karaimų bendruomenės, bet platesniame – nekrikščioniškų nedominuojančių grupių tapatybių tyrimų kontekste.Reikšminiai žodžiai: Karaimų tautinė savimonė; Karaimai; Karaim national self-awareness; Karaites.