LTBajorų giminės iškilimo, jos pasirodymo Abiejų Tautų Respublikos lokalinio politinio gyvenimo scenoje pagrindą, nepriklausomai nuo užmegztų asmeninių ryšių, sudarė šios giminės tam tikroje provincijoje valdoma žemės nuosavybė. Turimi dvarai ir kaimai buvo vienas iš esminių veiksnių, lemiančių tolesnę busimojo principalo - pavieto bajorijos lyderio - karjerą. Vis dėlto žemės valdos nebuvo vienintelė sąlyga pradėti stabilią karjerą. Buvo būtina sukurti kur kas tvirtesnius ekonominius ir socialinius tokios karjeros pamatus. Paprastai į bajorijos lyderio vaidmenį pretenduojantis asmuo tam tikroje teritorijoje turėjo sukurti terpę, ateityje jam laiduosiančią bendrapiliečių palankumą. Tai buvo galima pasiekti formuojant tam tikrą sąveikos sistemą tarp asmens ir jo giminės valdomų dvarų bei konkretaus regiono (pavieto) viešojo gyvenimo. Sudėtinė tokios dvaro-pavieto simbiozės dalis buvo centrinis pavieto miestas - sostinė, kurio vaidmuo taip pat turėjo būti atitinkamai įvertintas. Straipsnyje, remiantis Jelenskių giminės veiklos Mozyriaus paviete pavyzdžiu, atskleidžiama miesto-dvaro-kaimo simbiozės svarba kuriant giminės prestižą. Parodoma, kad nuoseklus giminės pozicijų stiprinimas Mozyriaus paviete, vietos bajorijos palankumo įgijimas, dvaro-miesto-kaimo saitų stiprinimas sudarė sąlygas Jelenskiams konkuruoti seimeliuose su senosiomis didikų giminėmis ir XVIII a. antrojoje pusėje, Stanislovo Augusto valdymo laikotarpiu, palaipsniui pakilti nuo pavieto lygmens pareigūnų iki visos valstybės senatorių. [Iš leidinio]