LTDisertacijoje nagrinėjamas Renesanso polifoninės muzikos prigimties atskleidimo klausimas, iškeliant šios muzikos trimatės erdvės aspektą. Renesanso polifoninės muzikos erdvės tyrimas siejamas su šios muzikos komponavimo principais, kadangi, viena vertus, komponavimo principai determinuoja esmines muzikos erdvės konstantas, kita vertus, pati muzikos erdvės struktūra sąlygoja konkrečių komponavimo principų atranką. Todėl, žvelgiant per komponavimo būdo prizmę, nustatoma Renesanso polifoninės muzikos erdvės struktūra. Darbe aptariama šios muzikos erdvės komponavimo technika, iškeliant cantus firmus generatyvumo faktorių. Juo remiantis, diferencijuojami bei aptariami Renesanso polifoninės muzikos erdvės tipai ir jų struktūriniai modeliai, išskiriamos bendrosios ir specialiosios erdvės dimensijų funkcijos. Disertacijoje iškeliama visas erdvės koordinates formuojančio branduolio – tercijos intervalo – reikšmė. Siekiant ištirti Renesanso muzikos erdvės struktūrą, sukurtas specialus tyrimo metodas, kuris vartojamas analizuojant šios muzikos erdvės pavyzdžius. Taip pat atskleidžiamos Renesanso trimatės muzikos erdvės modelio regeneracinės apraiškos šiuolaikinėje muzikoje. Tyrinėjamos įvairiomis kompozicinėmis technikomis sukurtos XX a. kompozicijos. Remiantis diagonalės dimensijos akivaizdumo kriterijumi, šiuolaikinėje muzikoje išskiriamas akivaizdus arba neakivaizdus trimatės erdvės modelio pasireiškimas. [Iš leidinio]
ENThis dissertation analyses the origin of Renaissance polyphonic music, raising the aspect of the three-dimensionality of musical space. Research into the musical space of Renaissance polyphony is associated with the compositional principles of this music; since, on the one hand, the compositional principles determine the essential constants of musical space, and on the other hand, the very structure of musical space determines the choice of particular compositional principles. Therefore, it is by looking through the prism of the method of composition that we determine the structure of musical space in Renaissance polyphony. This dissertation discusses the compositional techniques of this musical space, bringing up the generative factor of cantus firmus. By doing so, different types of musical space in Renaissance polyphony and their structural models are distinguished and discussed; general and special space dimension functions are distinguished. The dissertation highlights the importance of the third interval: the nucleus that forms the coordinates of musical space. The researcher has created a special research method for analysing the structure of musical space in Renaissance music; this is employed to analyse examples of the musical space of this music. Also studied are manifestations of the three-dimensional Renaissance model of musical space in present-day music and various 20th century compositions employing a variety of compositional techniques. Based on the criterion of the obviousness of the diagonal dimension, one can separate modern music into cases where the use of the three-dimensional space model is obvious or not obvious.