Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų komunikacinės kompetencijos ugdymas vaidybine veikla : disertacija

LTTyrimo tikslas – atskleisti vaidybinės veiklos įtaką jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų komunikacinei kompetencijai Ginami disertacijos teiginiai: Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų komunikacinę kompetenciją sudaro sociolingvistinis, socialinis ir emotyvinis-ekspresyvinis komponentai. Sociolingvistinis komponentas apima informacijos suvokimo, rišlios kalbos, turtingo žodyno ir aiškios kalbos rodiklius bei juos išreiškiančius požymius; socialinis komponentas – dėmesingo klausymo ir taktiško įsiterpimo rodiklius ir juos išreiškiančius požymius; emotyvinį-ekspresyvinį komponentą atskleidžia raiškios garsinės ir neverbalinės kalbos rodikliai ir juos išreiškiantys požymiai. Kiekvienam komponentui priskiriamos atitinkamos vertybinės nuostatos, kurios sustiprina pavienių komponentų raišką. Sociolingvistinio komponento vertybinės nuostatos: tiki savo galiomis ir kitų geranoriškumu, stengiasi padėti pašnekovui suprasti informaciją. Socialinio komponento: gerbia save ir pašnekovą, valdo veiksmus, emocijas, žodžius. Emotyvinio-ekspresyvinio: noriai dalijasi mintimis ir išgyvenimais, nebijo pasisakyti, gina savo nuomonę. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų komunikacinės kompetencijos lygmuo nėra labai aukštas. Vertinant komunikacinę kompetenciją sociolingvistinio komponento aspektu nustatyta, kad jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų kalba nėra labai rišli (trūksta kalbėjimo tikslumo ir glaustumo, minčių dėstymo logiškumo ir nuoseklumo), nepakankamai turtingas jų žodynas (netaikomos emocinės ir vaizdinės leksikos priemonės). Socialiniam komponentui būdinga dėmesingo klausymo stoka (mokiniai neišlaiko dėmesio ilgesnį laiką). [...].Reikšminiai žodžiai: Komunikacinė kompetencija; Mokymas (pradžios mokykla); Vaidyba; Communication competence; Training (elementary school).