Nevaldomas skolinimasis kaip kalbos nykimo požymis

LTStraipsnyje, remiantis šiuolaikine – XX a. pabaigos – XXI a. pradžios – dialektologine medžiaga iš pietų aukštaičių patarmei priklausančių lietuviškų salų Baltarusijoje (Varanavo r., Gardino sr.), analizuojama dabartinė lietuvių kalbos būklė ir jos kaita. Darbo objektas yra leksikos skoliniai iš baltarusių, lenkų ir rusų kalbų. Siekiama nustatyti, ar slavizmų gausa yra natūralaus kalbos keitimosi, ar jos nykimo (mirties) padarinys. Kalbos procesai čia nagrinėjami stebimuoju laiku: tiriama ir lyginama dabartinė kelių kartų informantų kalba. Darbe taip pat apibūdinami tautos kalbą ir kultūrą keičiantys veiksniai. Iškeliami pagrindiniai aspektai, nulėmę ir paspartinę lietuvių kalbos nykimą. Šiuo tyrimu parodoma skolinimosi asimetrija: žodžiai lengvai pereina iš vienos kalbos į kitą, vienos kalbos elementai vis mažiau adaptuojami, tame pačiame diskurse pakaitomis vartojama ištisa kitos kalbos atkarpa. Straipsnyje išsamiai nagrinėjama aktyvioje kontaktų zonoje gyvenančių lietuvių šnektų vertinių ir skolinių semantinės raiškos adekvatumo problema, siekiama apčiuopti semantikos poslinkių kryptis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pietų aukštaičiai; Lietuvių kalbos salos; Stebimasis laikas; Kalbos mirtis; Kalbos nykimas; Nevaldomas skolinimasis; Semantinė raiška.

ENThe article is based on the contemporary (the end of the 20th and beginning of the 21st centuries) dialectological and sociolinguistic data focusing on the current state of the Lithuanian language and its change. The material was collected in some isolated peripheral Lithuanian dialects of Ramaškonys, Rodūnia, Žirmūnai and Plikiai located in the district of Voranava in Belarus. The mechanism of borrowing and adoption processes is examined with a focus on the problem of semantic adequacy. Recent years have witnessed an increase in the use of loan translations from Slavic languages in peripheral dialects. Bilingualism transforms the thinking mechanism of people, and, as a result, they easily take loan words and word groups, syntactic constructions and phraseology as their own. From the point of view of meaning and word formation, loan translations are analogous to the corresponding Belarusian words. Therefore, it is quite a complex task to discriminate between loan translations and independent words, which have developed as a result of historically determined systemic regularities of Slavic and Baltic languages and hence similar derivational bases. The majority of loan translations are calques or literal translations from Belarusian, which add a Belarusian, artificially coined, meaning to the Lithuanian word. The meaning is alien, often taken from another Lithuanian word, which is not a semantic equivalent of the original Belarusian word. The process leads to the impoverishment of the dialectal lexicon, the destruction of semantics, the deterioration of the national Lithuanian spirit, and the development of rather one-sided bilingualism. [From the publication]