Valstybės deliktinės atsakomybės raidos tendencijos : disertacija

LTPlečiantis sritims, kuriose valstybė dalyvauja kaip privalomus vykdyti nurodymus duodantis subjektas, sudėtingėjant valstybės aparatui, daugėja atvejų, kai valstybė neužtikrina kvalifikuoto, efektyvaus valstybės pareigūnų darbo ir tai dažnai lemia žalos mažiau teisių santykyje su valstybe turinčiam asmeniui atsiradimą. Kita vertus, valstybei imantis reguliuoti vis daugiau visuomeninio gyvenimo sričių, auga visuomenės pasitikėjimas, kad situacija yra kontroliuojama valstybės institucijų. Tokiose srityse atsiradus žalos kyla pagrįstas visuomenės interesas ieškoti už ją atsakingo. Kadangi valstybė yra išskirtinis, nuolat egzistuojantis teisės subjektas, nukentėjusiajam palanku siekti visų nesėkmių finansinę naštą perkelti į valstybės biudžetą. Dėl to valstybės deliktinės atsakomybės ribos šiuolaikinėje teisinėje valstybėje stipriai plečiasi. Tačiau atlyginant valdžios institucijų sukeltą žalą yra perskirstomi tos pačios visuomenės, kurios dalimi yra nukentėjusysis, materialiniai resursai, todėl kyla klausimas, kiek valstybės atsakomybės plėtros tendencija atitinka pačių nukentėjusiųjų interesus. Disertacija siekiama išanalizuoti valstybės deliktinės atsakomybės raidos tendencijas Europos valstybėse ir JAV, įvertinti tradiciškai šioje srityje taikomos valstybės imuniteto doktrinos pagrįstumą šiuolaikinėje teisinėje valstybėje, valstybės atsakomybės galimybę ir būtinybę srityse, kurios tradiciškai laikytos už civilinės jurisdikcijos ribų, atskleisti plačių valstybės atsakomybės ribų keliamus pavojus bei pagrįsti atsakomybės ribojimo instrumentų naudojimo būtinybę.Reikšminiai žodžiai: Valstybės atsakomybė; Viešoji atsakomybė; Deliktas; Žala; State liability; Public liability; Tort; Damage.

ENWith the expansion of areas where the state participates as a subject having the right to give mandatory instructions, the state apparatus getting more and more complex, the number of cases when the state fails to ensure efficient, qualified work of the state officials is also increasing. On the other hand, when state takes over more and more areas of public life under its control, at the same time the trust from the society that the situation is controlled by the state institutions grows as well. When damage occurs in such areas a legitimate interest of the society to find the liable for it arises. Since the state is an exclusive subject of law – it does exist all the time – it is very convenient from the point of view of the victim to shift the financial burden of all failures onto the state budget. Therefore the limits of state liability are rapidly expanding in a contemporary state governed by the rule of law principle. Nevertheless, reparation of damage caused by public institutions determines re-distribution of material resources of the same society, a part of which the victim is. Therefore the question of how far the expansion of state liability limits corresponds to the interests even of the same plaintiffs arises. The purpose of the study is to analyze the development trends of the state liability in tort in European countries and the United States of America, to evaluate the justification of the state immunity doctrine in the modern legal state, traditionally applied in this field, the possibility and the necessity of public liability in specific fields of the state activity traditionally considered beyond civil jurisdiction, to disclose the dangers caused by expansive public liability and to ground the necessity of liability limitation instruments.

• Atsakomybė už valdžios institucijų padarytą žalą aplinkos srityje / Ugnė Gailiūnienė. Teisė. 2009, t. 72, p. 129-140.
• Baudžiamojo proceso veiksmų (sprendimų) teisėtumo vertinimas baudžiamajame ir civiliniame procesuose / Marijus Šalčius. Teisės apžvalga 2020, Nr. 2(22), p. 21-39.
• Compensation for wrongful convictions in Lithuania / Simona Drukteinienė. Compensation for wrongful convictions: a comparative perspective / edited by Wojciech Jasiński, Karolina Kremens. London: Routledge, 2023. P. 117-136.
• Grynai ekonominio pobūdžio žala kaip specifinė žalos kategorija Lietuvos respublikos deliktų teisėje / Simona Selelionytė-Drukteinienė. Jurisprudencija. 2009, Nr. 4 (118), p. 123-146.
• Limits of state regulatory power in investment law and under national legislation: search for common denominator / Solveiga Paleviciene, Simona Drukteiniene. Entrepreneurship and sustainability issues. 2020, Vol. 8 (2), p. 1197-1210.
• Problems of the application of recourse against a person who has caused damage by illegal acts in criminal proceedings: the case of Lithuania / Edita Gruodytė, Marijus Šalčius. Baltic journal of law & politics. 2022, Vol. 15, Nr. 1, p. 31-53.
• Valstybės atsakomybė už žalą asmeniui, valstybei pažeidus ES teisę - viena svarbiausių asmens teisių gynybos priemonių nacionaliniame teisme / Agnė Vaitkevičiūtė. Konstitucionalizmas ir teisės politika Europos Sąjungoje / atsakingasis redaktorius: Vytautas Šlapkauskas. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2013. P. 325-375, 780.
• Viešojo administravimo subjektų padarytos žalos atlyginimas : kai kurios procesinio pobūdžio veiksmų pripažinimo neteisėtais problemos Lietuvoje / Ugnė Gailiūnienė. Teisė. 2010, t. 76, p. 115-129.
• Zu einigen Fragen des Ausgleichs des von einer unzurechnungsfähigen Person zugefügten Schadens / Jolanta Zajančkauskienė. Jurisprudencija. 2011, Nr. 18 (3), p. 1145-1161.