Ūkinės (verslo) veiklos reguliavimas kaip žmogaus teisės į sveiką ir saugią aplinką užtikrinimas

LTObjektyvūs globalizacijos procesai sąlygoja ne tik ekonominės – technologinės pažangos procesus, kurie tampa visuomenės raidos ir pokyčių pagrindu, bet dėl objektyvių veiksnių, technologinių netobulumų ar kitų šalutinės ūkinės veiklos padarinių – neišvengiamai daromas neigiamas poveikis gamtinei aplinkai. Pasireiškiant negatyviems ūkinės veiklos padariniams gamtinei aplinkai, demokratinės valstybės visuomenė siekia įvertinti kokį šalutinį poveikį ūkinė (verslo) veikla daro aplinkai, bei ieško galimybių suderinti ekonominės veiklos subjektų ir visos visuomenės interesus. Nepavykus suderinti šių interesų, taikomos institucinės prevencinės ar pozityviosios poveikio priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti visos demokratinės visuomenės interesus (teises). Šios temos problematika išryškėja tuo, kad esant socialinei – ekonominei valstybės pusiausvyrai, negalima pagerinti gyvenimo gerovės (spręsti socialiai svarbių visuomenės uždavinių) vienai visuomenės socialinei grupei, neribojant kitos socialinės grupės gerovės. Todėl iškyla probleminis tyrimo klausimas: kaip valstybės ekonominės politikos reguliavimo priemonėmis užtikrinti žmogaus (visuomenės) teisę į sveiką ir saugią aplinką, o galimų apribojimų poveikis ūkinės (verslo) veiklos subjektų interesams būtų proporcingas reguliavimu siekiamiems tikslams?. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Žmogaus teisė į saugią aplinką; Ūkinės (verslo) veiklos laisvė; Aplinkos apsaugos teisiniai santykiai; Institucinio reguliavimo priemonių sistema; Human right to a safe environment; Freedom of economic (business) activity; Environmental legal relations; Institutional regulatory framework.

ENObjective processes of globalization determine not only the processes of economic and technological progress, which become the basis of society’s development and change, but due to objective factors, technological imperfections or other side-effects of economic activity, inevitably negative effects on the natural environment are being done. In the event of the negative effects of economic activity on the natural environment, a society in a democratic state seeks to assess the side effects of economic (business) activity and seeks to reconcile the interests of economic actors and society as a whole. Failure to reconcile these interests involves the use of institutional preventive or positive measures to safeguard the interests (rights) of all democratic societies. The problem of this topic is manifested in the fact that in the socioeconomic balance of the state one can not improve the welfare of (to solve socially important social problems) one social group of society without limiting the welfare of another social group. Therefore, the problematic issue of the research is emerging: how to ensure the state’s right to a safe environment by means of regulatory measures of the state, and the impact of possible restrictions on the interests of economic entities (business) would be proportional to the objectives pursued by the regulation?. [From the publication]

• Diskursas – organizacijos ir darbuotojų vertybinio suderinamumo pagrindas / Virginija Ramašauskienė. Regional formation and development studies. 2020, Nr. 3 (32), p. 64-71.
• The Legal responsibility for the violation of e-waste management in contemporary society / Erika Statkienė. Social transformations in contemporary society 2019, 7, p. 131-141.
• Ūkio subjektų veiklos priežiūros pokytis / Eimantė Šilvaitė. Teisė. 2021, t. 119, p. 131-148.
• Valstybinės reikšmės vidaus vandenys: konstituciniai sampratos aspektai / Egidijus Šileikis. Teisės viršenybės link / mokslinis redaktorius Bronius Sudavičius. Vilnius : Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, 2019. P. 297-334.