Punskiečių kalendorinės šventės ir papročiai

• Święta i zwyczaje doroczne Puńszczan
• Calendar holidays and customs practised by population inhabiting Punskas

LTStraipsnio tikslas – apžvelgti Punsko parapijoje ir gretimų apylinkių kaimuose išlikusius papročius ir tradicijas.Darbe daugiausia dėmesio skiriama Velykoms – ypač lalavimui ir Velykų apeiginiam menui, taip pat Žolinei ir derlinių vainikams, kurie Punsko parapijoje išsiskiria savitu turiniu ir simbolika. Apibendrindama autore teigia, kad šiame krašte susiformavo savotiškos tradicijos, kurioms įtakos turėjo ir Bažnyčia.Tarp visų bene ryškiausia – Žolinės šventė su savotiškais derlinių vainikais, senovišku bažnyčios puošimu ąžuolo vainikais, procesija tautiniais drabužiais ir įvairiais kitais dalykais. Pamažu įsigali ir grynai lenkiški papročiai, pavyzdžiui, laistymasis vandeniu antrąją Velykų dieną. Prie tokių papročių populiarinimo daug prisideda lenkų žiniasklaida.Reikšminiai žodžiai: Velykos; Žolinės; Papročiai; Punsko apylinkės; Easter; Assumption; Customs in the villages of Punskas.

ENThe aim of the article is to review customs and traditions, preserved in Punsk benefice and in neighbourhood villages. The work concentrates on Easter, especially on carolling and ritual art of the Easter, as well as on the Assumption and the crowns of the yield, which stand out by the distinctive content and symbolism in Punsk benefice. The author generalizes that the particular traditions have been formed in this region. The church has also influenced these traditions. Among all traditions, perhaps the most important is the Assumption with peculiar crowns, the antique decoration of the church with the oak crowns, the procession with national costume and other various things. Gradually, the Polish customs establishes in Lithuania, for example, watering each other in the second day of the Easter. The Polish mass media contributes to the popularization of such customs.