LTStraipsnyje detaliai tyrinėjama dviejų Punsko krašto lietuvių folklorinių ansamblių - ,,Alna”, kuriai vadovauja Vytautas Batvinskas ir ,,Gimtinė”, vadovaujama Konstantino Sipario veikla. Taip pat į patį folklorinį ansamblį žvelgiama kaip į reiškinį. 2005 metų rugpjūčio mėnesį Lietuvos Kultūros ministerijos lėšomis Lenkijoje buvo vykdoma etnologinė ekspedicija, kurios metu buvo apklausti dviejų Punsko miestelio lietuvių bendruomenės folklorinių ansamblių - ,,Gimtinės” ir ,,Alnos” dalyviai ir vadovai (viso 22 lietuviai respondentai). Seinų ir Punsko krašto lietuviams, visą laiką patiriantiems didesnę ar mažesnę svetimos kultūros įtaką, siekiantiems išlaikyti savo etnokultūrinį identitetą, tradicijų tęstinumas turi egzistencinę svarbą. Svarbiausia priežastis, dėl ko šio krašto lietuviai dalyvauja folklorinių ansamblių veikloje yra bendravimas su tautiečiais. Būtent bendraudami tarpusavyje, kalbėdami lietuviškai, dainuodami lietuviškai, tiesiog būdami tarp bendraminčių, jie sąmoningai ar nesąmoningai tęsia ir gilina lietuviškos etninės kultūros tradicijas. Į folklorinius ansamblius ateinama ne tik smagiai praleisti laisvalaikį, bet ir jaučiant pareigą tęsti savo tėvų lietuviškas tradicijas, jas perduoti vaikams ir tokiu būdu konstruoti ir stiprinti visos lietuvių bendruomenės kultūrinį identitetą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Folkloriniai ansambliai; Etninis ir kultūrinis tapatumas; Punsko kraštas; Song and dance companies; Ethnocultural identity; Punskas Borough.
ENThe article exhaustively analyses the activity of two Punsk region Lithuanian folk bands “Alna”, managed by Vytautas Batvinskas, and “Gimtinė”, managed by Konstantinas Siparis. The folk band itself is treated as a phenomenon. In August 2005, funded by the Ministry of Culture of the Republic of Lithuania, there was an ethnological expedition arranged in Poland, during which participants and managers (in total 22 Lithuanian respondents) of the two folk bands “Gimtinė” and “Alna”, belonging to the Lithuanian Punsk community, were interviewed. Under the bigger or smaller constant impact of foreign culture, Lithuanians of Sejny and Punsk regions feel the existential importance of preservation of their ethnocultural identity and continuity of traditions. The key motif for Lithuanians participating in the activity of folk bands is the communication with their nationals. Namely such intercommunication, talks and songs in Lithuania, just remain among the people sharing same thoughts, consciously or unconsciously they continue and deepen the Lithuanian ethnic cultural traditions. Folk bands attract not just for entertainment, but are the basis for feeling responsibility to continue the Lithuanian traditions of their parents, transfer them to their children and, thus, form and strengthen cultural identity of the whole community of Lithuanians.