Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo variantai pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių tarmėse : disertacija

LTDisertacijoje remiantis gana gausia medžiaga pirmą kartą aprašomi pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių tarmėse vartojami linksniuojamųjų žodžių ir jų formų kirčiavimo variantai, aiškinamos galimos akcentinių gretybių egzistavimo prielaidos ir raidos tendencijos. Tiriamoji medžiaga rodo nevienodą arealinį linksniuojamųjų žodžių akcentinių gretybių paplitimą. Daugiausia toje pačioje šnektoje keleriopai kirčiuojamų vardažodžių ir (ar) jų formų rasta pietvakarinėse pietų aukštaičių ir paribio šnektose. Pietų aukštaičių tarmėje linkstama apibendrinti oksitoninio kirčiavimo modelį, rytų aukštaičių vilniškių plote dažnesnė baritonezė. Kai kuriose pietų aukštaičių šnektose oksitonezės ir baritonezės reiškiniai galėjo veikti ir sanklodos principu. Dėl šios priežasties paskirose šnektose tas pats žodis turi akcentinių gretybių arba kirčiuojamas pagal kitą akcentinę paradigmą. Daiktavardžių kirčiavimo paradigmų įvairavimas, polinkis į oksitonezę pirmiausia siejamas su kuopine daugiskaita ir rekonstruojamu dviejų daugiskaitų – paprastosios ir kuopinės – akcentiniu ir semantiniu modeliu. Keleriopai kirčiuojamų formų egzistavimas taip pat aiškinamas morfonologiniu akcentinės paradigmos išlyginimu, t. y. dviejų kirčiavimo tipų – koloninio ir galūninio – formavimusi, to paties darybos tipo vedinių ir kamieno akcentuacijos analogija. Daiktavardžių akcentinių paradigmų įvairavimas siejamas su kamienų tarpusavio sąveika ir jų raida.Reikšminiai žodžiai: Vilniškių šnekta; Pietų aukštaičių patarmė; Rytų aukštaičiai; Tarmės; Kirtis ir kirčiavimas; Accentuation; Dialects; Southern Aukštaitian subdialect; Eastern Aukštaitian subdialect.