Nusikalstamos veikos ir civilinės teisės pažeidimo atribojimo koncepcija Lietuvos baudžiamojoje teisėje : disertacija

LTiriamoji problema. Žvelgiant istoriškai, baudžiamoji teisė atsirado žymiai vėliau nei civilinė teisė. Pavyzdžiui, dauguma dabartinių „grynų“ nusikaltimų, kaip vagystė, plėšimas, romėnų teisėje buvo laikomi civilinės teisės deliktais333. Vėliau baudžiamosios teisės apimtis plėtėsi, savo jurisdikcijon priimdama vis daugiau anksčiau civiliniais deliktais laikytų veikų. Pastaruoju metu nusikalstamų veikų ratas taip išsiplėtė, kad baudžiamosios ir civilinės atsakomybės takoskyra tampa vis aktualesniu ir sudėtingesniu klausimu baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje. Pirmiausia darbe, remiantis baudžiamųjų įstatymų paskirtimi, nusikalstamos veikos požymiais (didesnį dėmesį skiriant pavojingumui) bei baudžiamosios teisės kaip paskutinės priemonės (lot. ultima ratio) principu, sukuriama teorinė koncepcija, padėsianti spręsti nusikalstamų veikų ir civilinės teisės pažeidimų atribojimo problemas. Po to, analizuojant aktualią teismų praktiką, kristalizuojamos esminės problemos, su kuriomis susiduriama vertinant atskiras nusikalstamų veikų rūšis baudžiamosios ir civilinės atsakomybių aspektu, pateikiami kriterijai, atitinkantys sukurtą koncepciją, kuriais remiantis galima atskirti, kokios rūšies teisės pažeidimas buvo padarytas.Reikšminiai žodžiai: Ultima ratio; Pavojingumas; Sukčiavimas; Civilinės teisės pažeidimas; Ultima ratio; Fraud; Degree of dangerousness of the offence; Tort.

ENResearch problem. From the historical perspective, criminal law emerged considerably later than civil law. For example, the majority of current ‘pure’ crimes such as theft, robbery were considered to be civil torts in the Roman law343. Later, the scope of criminal law expanded accepting in its jurisdiction more and more acts previously considered to be civil torts. Recently, the circle of crimes expanded to such an extent that the line between criminal and civil liability became an increasingly topical and complicated question in criminal law theory and case-law. Firstly, in the doctoral dissertation, with reference to the purpose of criminal law, the features of a crime (focusing on dangerousness) and the last resort (ultima ratio) principle, the author develops a theoretical conception meant to help solve problems concerned with marking the line between crime and tort. Later, while analyzing caselaw, fundamental problems in the assessment of particular types of crimes in the view of criminal and civil liability are crystallised and criteria that correspond to the developed conception and enable distinguishing the kinds of offences committed are presented.