LTĮvairių dokumentų, tyriminės literatūros, įvairių diskusijų švietimo, aukštojo mokslo, studijų kokybės ir pan. tematika gausu, tačiau dažnai teiginiai šiuose šaltiniuose vienas kitam prieštarauja, dažniausiai yra teorinio pobūdžio, stokojantys kritinio diskurso, lyginimo, mokslinės refleksijos. Gerosios patirties pavyzdžių apie aukštojo mokslo kokybės vadybos sistemų instituciniame lygmenyje modeliavimą, jų įgyvendinimą ir tobulinimą neretai pasigendama tiek užsienio, tiek Lietuvos mokslininkų ir tyrėjų darbuose. Tai leidžia suformuoti mokslinę problemą, jog nėra moksliškai pagrįsto kokybės vadybos sistemos modelio neuniversitetinio aukštojo mokslo instituciniame lygmenyje. Disertaciniame darbe teoriškai pagrindžiamas bei sukuriamas universalus kokybės vadybos sistemos modelis, orientuotas į neuniversitetinio aukštojo mokslo institucijos lygmenį bei kontekstą. Empiriškai patikrinami šio modelio raiškos elementai. Modeliuojant kokybės vadybos sistemą neuniversitetinio aukštojo mokslo institucijoje, pateikiamos šios sistemos kūrimo teorinės ir praktinės prielaidos, apibūdinami sistemos struktūriniai komponentai bei jų tarpusavio ryšiai, aptariami pagrindiniai sistemos funkcionavimo principai. Atskleidžiama ir apibendrinama studijų kokybės samprata, apibūdinama kokybės vadyba bei jos charakteristikos, siekiama atskleisti kokybės kultūros fenomeno įvairiapusiškumą. Modeliuojant kokybės vadybos sistemą vadovaujamasi pasirinkimo principu, t.y. kuriamas modelis, pagal kurį kiekvienai neuniversitetinio aukštojo mokslo institucijai paliekama laisvė pasirinkti arba susikurti jos veiklos ypatumus atspindinčią filosofiją, būdus, metodus. Nepaisant to, egzistuoja bendrieji aspektai, kuriuos turėtų apimti kiekviena neuniversitetinio aukštojo mokslo institucijos modeliuojama kokybės vadybos sistema.Reikšminiai žodžiai: Bendrasis kokybės valdymas; Kolegijos; Aukštasis mokslas; Valdymas; Overall quality management ; College; Higher education; Management.