Kraštovaizdžio konstravimas : gėlių darželiai Lietuvoje XX a.-XXI a. pradžioje : disertacija

LTDisertacijoje remiamasi metodologine nuostata, kad kultūros ir gamtos sąsaja yra neatsiejama. Pasitelkiamos kraštovaizdžio antropologijoje vyraujančios teorinės koncepcijos, apibrėžiančios kraštovaizdį kaip neabejotinai svarbią charakteristiką, pilną kultūrinių reikšmių ir interpretacijų, vienijančių ir apibūdinančių tam tikros bendruomenės istorinį regioną. Tyrime akcentuojama, kad Lietuvos kaimo kraštovaizdyje, susidedančiame iš daugelio segmentų, atsispindi visos materialiosios ir nematerialiosios etninės kultūros raiškos formos, o jo savitumą lemia tiek gamtinė ir kultūrinė, tiek socialinė aplinka. Dėmesys sutelkiamas į vieną, atpažįstamą Lietuvos kaimo kraštovaizdžio dėmenį, kultūrinių kodų pernešėją – gėlių darželį, kuris į Lietuvos kaimo kraštovaizdį įsiterpia kaip gamtos ir žmogaus kultūros sąveikos procese suformuotas struktūrinis elementas, perteikiantis visuomenės kultūrinius ir socialinius kodus. Darbe analizuojant visuomenės narių socialinius simbolius, kultūrines nuostatas, socialumo, įgytų žinių, istorinės atminties bei socialinio tapatumo prasmes, atskleisti kokie pagrindiniai gamtos sukultūrinimo principai egzistuoja gėlių darželio erdvėje ir platesnėje sociokultūrinėje aplinkoje. Etnografinis tyrimas leido giliau atskleisti Lietuvos kaimo kraštovaizdžio kultūrinį kontekstą ir socialines reikšmes, suprasti besiformuojančius naujus reiškinius bei jų atsiradimo priežastis, nustatyti kaip XX a. – XXI a. pradžioje konstruojamas Lietuvos kaimo kraštovaizdis atskleidžia gamtos ir žmogaus ryšį.Reikšminiai žodžiai: Kraštovaizdžio konstravimas; Kultūrinė komunikacija; Gėlių darželiai; Landscape construction; Cultural communication; Floral gardens.