Šiaurinių širvintiškių daiktavardžio linksniavimas ir jo istorija : disertacija

LTDisertacijoje aptariama šiaurinių širvintiškių daiktavardžio morfologija. Piečiausia širvintiškių tarmės dalis (Musninkai, Kernavė, Giedraičiai) buvo sulenkėjusi. Kiti širvintiškiai skirtini pagal nevienodą kirčio atitraukimą į pietinius (silpnas sąlyginis kirčio atitraukimas) ir šiaurinius (intensyvesnis sąlyginis kirčio atitraukimas). Didžioji šiaurinių širvintiškių dalis, skirtingai nei pietinė, vienbalsina tvirtagalius atviro žodžio galo dvibalsius -ai, -au, -ei, -ui. Kai kurių pietinės dalies atstovų kalboje jaučiamas silpnas lenkų kalbos akcentas. Šiaurinė dalis fonetinio lenkų kalbos poveikio nepatyrė. Darbe sinchroniškai nagrinėjama dabartinė šiaurinių širvintiškių daiktavardžio morfologinė sistema: kategorijos, kamienai, paradigmos, vertikalus ir horizontalus sinkretizmas, natūralioji kamienų hierarchija ir susigrupavimas pagal panašumą, jų stabilumas ir produktyvumas. Pateikiama šiaurinių širvintiškių teritorijoje tarp rytų aukštaičių tarmės išsiskyrimo ir Leskieno dėsnio veikimo buvusios daiktavardžio linksniavimo sistemos rekonstrukcija. Diachroniniu požiūriu nagrinėjama fonetinė daiktavardžių linksnių formų galūnių raida, sinkretinių galūnių daugėjimas, linksniavimo sistemos paprastėjimas, giminės kategorijos persitvarkymas po Leskieno dėsnio, kai kurių fleksinių klasių išnykimas; analizuojami morfologiniai kitimai – galūnių sandaros asimetrijos šalinimas, pašalio vietininko išnykimas, dviskaitos nykimas. Atskleidžiamas laipsniškas širvintiškių atsiskyrimas nuo kitų rytų aukštaičių patarmių. Aptariama kamienų tarpusavio sąveika, jos tipai ir veikimo sąlygos.Reikšminiai žodžiai: Daiktavardis; Daiktavardžių linksniavimo sistema; Fonetiniai pakitimai; Giminė; Giminės kategorija; Kamienai; Linksniavimo sistema; Linksnis; Rekonstrukcija; Skaičiaus kategorija; Skaičius; Vertikalusis ir horizontalusis sinkretizmas; Šiauriniai širvintiškiai; Case; Declension system; Gender; Gender category; Grammatical numbers; Northern Širvintiškiai subdialect; Noun; Noun declension system; Number; Phonetic changes; Reconstruction; Stems; Vertical and horizontal syncretism.

ENA study is about the morphology of the noun in the northern area of Širvintai. The most southern part where the dialect prevailed (Musninkai, Kernavė, Giedraičiai) was influenced by Polish. Other speakers of the area were divided into southern (a weak and relative distraction of the stress) and northern (a more intense relative distraction of the stress) according to the stress. In the majority part of the northern Širvintai, the diphthongs -ai,-au,-ei,-ui of an open-ended rising word were changed into monophthongs. The language in the southern part had a week Polish accent. The northern part did not experience the phonetic influence of Polish. The study simultaneously analyses the current morphological system of the noun of the northern Širvintai: categories, stems, paradigms, vertical and horizontal syncretism, natural hierarchy of stems, division into groups according to similarities, their stability and productivity. The reconstruction of the former declensional system of the noun that was used in the territory of the northern Širvintai, between the division of the Eastern Upper Lithuanian dialect and the law of Leskienas, is presented. The phonetic development of the noun declensional inflections, the increase of syncretic inflexions, the simplification of the diclensional system, the change of the category of gender after the law of Leskienas, the disappearance of some inflectional classes is analysed diachronically. Morphological changes, such as the elimination of asymmetry in the inflectional structure, the disappearance of the addressive locative and the dual number, are analysed. The gradual separation of the dialect from other Eastern-Upper Lithuanian dialects is revealed. The interaction of stems, its types and conditions are discussed.

• Balsių sistema Aleksandro Žirgulio darbe "Surviliškio tarmė" (1939) / Rūta Kazlauskaitė. Baltistica. 2012, t. 47, Nr. 2, p. 321-342.
• Dialektologija Vilniaus universitete / Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, Vytautas Kardelis. Lietuvių kalba. 2023, Priedas, p. 218-235.
• Joniškėlio šnektos būdvardžiai / Rasa Kurkauskienė, Regina Rinkauskienė. Žmogus ir žodis. 2011, 1, p. 83-89.
• Marcinkonių šnektos tekstai / sudarė Asta Leskauskaitė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2009. 383 p.
• Nelietuviškos kilmės vardų adaptacija rytų ir pietų aukštaičių tarmėse / Aurimas Markevičius, Žaneta Ona Markevičienė. Vakarų ir pietų aukštaičiai: tarmių ir kitų kalbų sąveika / sudarytojos: Jolita Urbanavičienė, Aurelija Gritėnienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2022. P. 413-439.
• Pietų aukštaičių salos: geografija ir tipologija / Vytautas Kardelis. Vakarų ir pietų aukštaičiai: tarmių ir kitų kalbų sąveika / sudarytojos: Jolita Urbanavičienė, Aurelija Gritėnienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2022. P. 305-327.
• Šiaurės rytų aukštaičiai vilniškiai : ribos ir diferenciacija / Vytautas Kardelis. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2009. 287 p.