LTŠiuolaikinių e. valdžios projektų įgyvendinimas reikalauja skirtingų viešojo sektoriaus institucijų dalyvavimo, todėl vis labiau akcentuojama naujo organizacijos gebėjimo – e. valdžios sąveikumo – svarba. Siekiant sumažinti minėtų projektų įgyvendinimo rizikas, labai svarbu išmokti matuoti e. valdžios sąveikumą, todėl šioje srityje pirmaujančiose valstybėse mokslininkai jau yra pasiekę tam tikrų praktinę naudą teikiančių rezultatų. Darbe nagrinėjama mokslinė problema, kaip e. valdžios sąveikumo vertinimui naudojami priešakiniai metodai galėtų būti adaptuoti ankstyvosiose e. valdžios plėtros stadijose esančiose valstybėse. Atlikus teorinę e. valdžios plėtros modelių ir naudojamų vadybinių instrumentų analizę, pasiūlytas kompleksinis e. valdžios plėtros proceso modelis, paremtas atitinkamais dinaminiais organizacijos sąveikumo gebėjimais ir jų vertinimu, bei sukurtas e. valdžios sąveikumą sudarančių dinaminių gebėjimų suvokimo, svarbos ir praktikos lygį konkrečioje valstybėje leidžiantis įvertinti tyrimo instrumentarijus. Jų pagrindu atliktas empirinis tyrimas, kurio rezultatais remiantis pasiūlyta modifikuota ir esamo Lietuvos e. valdžios plėtros proceso galimybes atitinkanti JAV mokslininkų sukurto e. valdžios sąveikumo vertinimo įrankio versija. Darbo pabaigoje pateikiamos modifikuotos įrankio versijos ir sukurto tyrimo instrumentarijaus taikymo Lietuvos e. valdžios plėtros procese rekomendacijos, kurių įgyvendinimas įgalintų pereiti nuo dabartinio, į pavienių e. paslaugų kūrimą orientuoto e. valdžios plėtros proceso prie kompleksinio sąveikios valdžios kūrimo modelio.Reikšminiai žodžiai: E. valdžios sąveikumas; Dinaminiai organizacijos gebėjimai; Dinaminių organizacijos sąveikumo gebėjimų vertinimas; E. valdžios plėtros procesas; E-government interoperability; Dynamic organisational capabilities; Assessment of dynamic organisational capabilities for e-government interoperability; E-government development process.
ENDiverse public sector organisations are engaged in the contemporary e-government projects, so the significance of new organisational capability for e-government interoperability is increasing. The risks of these projects implementation could be effectively mitigated through the assessment of e-government interoperability, thereto researchers are searching for the relevant tools, and there are already some results of a practical value in leading e-government countries. This work addresses the research problem, how these leading methods applied for the assessment of e-government interoperability can be adopted in the context of countries in earlier stage of e-government development. Based on the analysis of theory on contemporary e-government development models and management methods, an integrated framework for the process of a joined-up government development, and the research instrument for the assessment of perception, significance, and level of practice of dynamic organisational capabilities for e-government interoperability in a particular country were proposed. They were applied in the empirical research that resulted into the modified version of the toolkit for the assessment of e-government interoperability offered by the USA researchers, meeting the requirements of current e-government development process in Lithuania. Finally, the recommendations for integration of the modified version of the toolkit and the proposed research instrument into Lithuanian e-government development process are provided. Their implementation can shift e-government development process from its current focus on stand-alone electronic services towards more integrated approach of the joined-up government development.