Übersetzungsstrategien bei der Wiedergabe deutscher Realienbezeichnungen ins Litauische disertacija

LTBet kuris turinio elementas komunikacijoje turi jam skirtą funkciją ir yra svarbus. Tarpkalbinėje komunikacijoje kylančios problemos glaudžiai siejasi su nekalbine tikrove, ypač kai reikia perteikti specifinius objektus įvardinančius leksikos vienetus, t.y. realijų pavadinimus, kurie dažnai laikomi neekvivalenčia leksika. Disertacijos tikslas – į minėtą kalbinį reiškinį pažvelgti iš tarpdisciplininės perspektyvos ir išanalizuojant pasirinktą realijų pavadinimų pavyzdžių imtį įrodyti, kad priklausomai nuo pasirinktos strategijos ir būdų šiuos pavadinimus galima perteikti ir taip įveikti kalbinį-kultūrinį atstumą. Disertacijos teorinėje dalyje pagrindinis dėmesys skirtas realijos pavadinimo, kaip kalbos ir kultūros fenomeno ribų sampratai, siejama su kalbų ir kultūrų poros santykiu, aptariamos kalbinio ekvivalentumo teorijos bei neekvivalenčios leksikos perteikimo būdai. Tiriant vokiškų realijų pavadinimų perteikimo lietuvių kalba strategijas, buvo pasitelkta savarankiškai sudaryta vokiškų realijų pavadinimų ir jų lietuviškų atitikmenų pavyzdžių imtis, į kurią įtraukti visi rasti atitikmenų variantai iš trijų dvikalbių vokiečių-lietuvių kalbų žodynų, apimančių 60m. laikotarpį (1943-2001).Darbe taikomi aprašomasis, gretinamasis tyrimo metodai, vertinama sinchronine ir diachronine prasme. Tyrimo metodika orientuota visų pirma į lingvistines kategorijas - objekto pavadinimą bei jo atitikmenį, o plačiau - į pavadinimo objekto specifinių požymių įvardinimą ir asociacijų lauką, nes būtent šie komponentai sudaro svarbią papildomą reikšmės dalį, į kurią kaip atramos tašką orientuojamasi įvertinant (pilno, dalinio ar nulinio) atitikmens realizavimą. Aprašant realijų pavadinimų perteikimo strategijas ir būdus einama nuo onomasiologinės grupės specifikos prie konkretaus atitikmens ir jo variantų bei realizavimo galimybių. Atliktas tyrimas leidžia teigti, kad realijų pavadinimų perteikimo strategijos pasirinkimas tiesiogiai priklauso nuo vertėjo, jo motyvacijos ir kompetencijos.Reikšminiai žodžiai: Realijos pavadinimas; Perteikimas; Strategija; Kalbų ir kultūrų kontaktas; Komunikacija; Culture-bound word; Rendering; Strategie; Languages in contact; Cross-cultural communication.

EN[...] The theses apply descriptive and contrastive methods and examine the elements from synchronic and diachronic perspectives. The methodology of the research is primarily oriented towards linguistic categories, i.e. names of an object and a corresponding equivalent in the Lithuanian language and, to be more specific, naming of particular features of the object and its related associations. These components constitute a significant and additional part of the meaning and become the point of reference to assess (full, partial or zero) transfer of the equivalent. The description of strategies and procedures applied in the transfer of culture-bound words from the specificity of an onomasiological group lead to possibilities of providing a particular equivalent and its variations. Findings of the research allow drawing conclusions that the selections of specific strategies applied to render culture-bound words are directly dependent on translators, and their motivation and expertise.