Kauno gubernijos apskričių centrai: savivaldos raida ir sudėtis 1878-1914 metais

LT1878-1881 metais 1870 metų miesto nutarimai apie apygardos centrus įsigaliojo Kauno provincijoje. Šie nutarimai davė daugiau nepriklausomybės miesto savivaldai ir išplėtė jos kompetencijas.Balsavimo teisė buvo duota realios žemės valdos savininkams ir asmenims, turintiems pramoninių ir prekybinių įmonių licenzijas. 1892 m. naujai pateiktos pataisos galiausiai visiškai pakaitė rinkimų procedūrą ir įnešė rinkimų cenzą. Žydai neteko rinkimų teisės. Nors caro kanceliarijos krašto gyventojų duomenys nebuvo teisingi, vis tiktai jie leidžia spėti apie rinkėjų skaičių miestuose. Rinkėjų skaičius vargiai viršija 4%. Kas liečia tautybės klausimą, tai lietuviai dominavo tarp rinkėjų. Tai gan netikėtas rezultatas, nes lietuviai nevaidino svarbaus vaidmens miestuose. Nepaisant to, kad rinkimai buvo griežtai uždrausti, realiai jie vyko. Lenkų nacionalinių judėjimų nariai buvo labai aktyvūs rinkimų kampanijose. Jas galima apibrėžti antirusiškais tikslais. Bet didžiausias žvilgsnis buvo nukreiptas miesto valdymui. Caro administracija neturėjo aiškios įtakos rinkimų rezultatams. Buvo bandoma vienokių ar kitokiu būdų suvaržyti rinkimų rezultatus (pavyzdžiui, administracija nenorėdavo paskelbti rinkimų nugalėtojus, kurie nebuvo lojalus caro valdžiai ir juos įteisinti). Tačiau, vis tiek nacionalinėje Dumoje dominavo lietuviai. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą lietuviai turėjo 56,4% vietų miestuose. Tuo tarpu, lenkai – 21,8%, o rusai tik 28,57% ir tik Zarasų Dumoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kauno gubernija; Miestų reforma; Savivalda; Pareigūnai; Tautinė ir socialinė sudėtis.

ENFrom 1878 to 1881 Town regulations of the year 1870 came into force in the county centres of the province of Kaunas. They gave a great deal of independence to the town municipalities and broadened their competence. The vote was given to the owners of real estate and the persons having a licence for industrial and trade enterprises. In 1892 the newly introduced regulations partially changed the election procedure. Jewish people were deprived the suffrage.Although the tsarist statistics of population are not very reliable, they allow to determine the approximate number of electors in towns. The number of electors hardly oversteped 4%. With regard for nationality, the Lithuanians dominated among the electors. It is quite unexpected, because according to the prevailing approach the Lithuanians did not play a significant role in towns. Although electioneering was strictly forbidden, actually it was taking place. The participants of the Polish national movement were very active in the election campaign. Anti-Russian traits were characteristic of the campaign. But the most of attention in the election was devoted to the management of town affairs. The tsarist administration did not have a direct influence on the election results. The administration tried to preserve the influence in different ways, i. e. they did not nominate the elected town governors who were disloyal. The national Dumas were dominated by the Lithuanians. Before the First World War the Lithuanians had 56,4% of places in towns. Meanwhile, the Poles had 21,8%. Russians made 28,57% only in the Duma of Zarasai. [From the publication]