Konservatyvi industrinės visuomenės kritika XIX a. vidurio Lietuvoje

LTStraipsnyje nagrinėjamas XIX a. vidurio Lietuvos konservatorių kritinis požiūris į Vakarų šalyse sparčiai besivystančios kapitalistinės gamybos poveikį žmogaus asmenybei ir socialiniam gyvenimui. Taip pat aptariama konservatyvi kritika tų Lietuvos visuomenės reiškinių, kuriuos galima susieti su modernėjimo procesais. Teigiama, kad Lietuvos konservatoriai kritikavo tuos industrinės Vakarų visuomenės bruožus, kurie kėlė pavojų senajai tvarkai - agrariniam feodaliniam pasauliui ir į šį pasaulį "įaugusiam" žmogui. Jų manymu, kapitalistinis gamybos būdas, įsukęs žmogų į nenutrūkstamą gamybos ir vartojimo ratą, sustiprino materialųjį žmogaus pradą: materialinę gerovę pavertė gyvenimo tikslu. Gamtos pasaulį pakeitęs savo sukurtų daiktų racionaliai tvarkomu pasauliu, žmogus tapo šio daiktiškojo pasaulio Viešpačiu; pamiršo tikrąjį Dievą ir jo apreikštą moralę, kaip žmogiškojo pasaulio tvarkos principą. Kapitalizmas pradėjo individualizacijos procesą, visuomeninių ir žmogiškųjų ryšių trūkinėjimą, visuomenės virtimą žmonių - atomų sankaupa. Kartu deindividualizuota, unifikuojanti pramoninė gamyba niveliavo gamtinę ir daiktiškąją žmogaus aplinką, skatino unifikuoto gyvenimo būdo plitimą. Taigi kapitalizmas nešė kosmopolitiškumą, tautinių sienų nepripažįstantį unifikuojantį vartotojišką gyvenimo būdą, keliantį pavojų tautiškumui. Lietuvos visuomenės gyvenime konservatyvieji kritikai pirmiausia užčiuopė prasidėjusius socialinės struktūros pokyčius: bajorų luomo dezintegraciją ir degradaciją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Visuomenė; Industrija; Konservatoriai.

ENThe article analyses the critical attitude of Lithuanian conservatives towards the effect of fast-developing Western capitalist production on personality and social life in the middle of the 19th century. It also discusses conservative criticism about phenomena in Lithuanian society that can be linked with modernisation processes. Lithuania's conservatives reportedly criticised the features of Western industrial society that posed a threat to the old order - the feudal agrarian world and people who put down roots in it. In their opinion, capitalist production that involved people in the continuous production and consumption cycle strengthened the material side of human life: turned material welfare into the purpose of life. Having replaced the natural world with a rational world of human-created objects, the human became the Lord of this material world, forgot the real God and morality as a principle of human world order. Capitalism gave rise to the process of individualisation, severance of social and human relations, and the conversion of society into an aggregate of atoms. Deindividualised and unifying industrial production also levelled the natural and material human environment, promoting a unified way of life. Thus, capitalism brought cosmopolitanism, a unifying consumer way of life that did not recognise national borders and posed a threat to nationality. The conservative critics saw changes in the social structure of Lithuania: disintegration and degradation of the nobility.