Nevyriausybinių organizacijų raida Lietuvoje 1989-2002 m. : katalikiški šeimos centrai : disertacija

LTŠiame darbe nagrinėjama nevyriausybinių organizacijų raida Lietuvoje intensyvios politinės socialinės ekonominės kaitos kontekste 1989 – 2002m. Laikotarpis pasirinktas tikslingai: 1989m. buvo įkurta pirmoji katalikiška nevyriausybinė organizacija – katalikiškas Moterų Sambūris Caritas, kurio sudėtine dalimi buvo šeimos sekcija, vėliau išsivysčiusi į katalikiškus šeimos centrus. 2002m. baigėsi katalikiškų Šeimos centrų integracija Katalikų Bažnyčios struktūroje. Šeimos centrai priėmė vieningą prevencinės veiklos strategiją ir vieningą programą. Tyrimo tikslas – atskleisti posovietinio laikotarpio nevyriausybinių organizacijų kūrimosi ir raidos Lietuvoje makro ir mikro lygmens veiksnius ir ypatybes. Pasirinktos trys teorinės perspektyvos: nevyriausybinių organizacijų kilmę, raidą ir paplitimą aiškinančios teorijos, posovietinės kaitos teorinė perspektyva ir socialinio kapitalo teorinė perspektyva. Naudotas atvejo studijos tyrimo dizainas, išanalizuoti „Caritas“ ir Šeimos centrų archyviniai dokumentai, atlikta 30 interviu su organizacijos kūrėjais, vadovais ir ekspertais. Remiantis tyrimo duomenimis nustatyta, kad nevyriausybinių organizacijų raida sąlygojama makro lygmens politinių, ekonominių, vertybinių veiksnių, politinio socialinio konteksto, arba makro struktūrinių pokyčių, tačiau esminis šių organizacijų mikro lygmens raidos veiksnys yra aktyvus, kūrybingas žmogus, kuriantis ir plečiantis pozityvų socialinį kapitalą.Reikšminiai žodžiai: Nevyriausybinės organizacijos; Non-governmental organizations; Lithuania.