Lietuvos bibliofilijos būties ir idėjų raiška sovietmečiu : disertacija

LTDisertacijoje tiriamas penktojo-devintojo dešimtmečio Lietuvos bibliofilijos kaip subkultūros reiškinys galimybių ir savitumų bei priešybių ir suvaržymų sąveikoje. Atskleidžiamos sovietų valdžios Lietuvoje vykdytos kultūros politikos prielaidos bibliofilijos būčiai ir padariniai jos bazei – rankraštinio ir spausdintinio paveldo ištekliams. Apibrėžiama pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu kultūros elito formuotosios bibliofilijos koncepcija. Sovietmečio kultūrinio gyvenimo sąlygų ir politinių veiksnių nulemtame fone atskleidžiamas elitinės bibliofilijos „virsmo“ masine bibliofilija procesas ir rezultatai. Lietuvos bibliofilijos raida sovietmečiu analizuojama organizacijos požiūriu, išskiriant ikiorganizacinį ir organizacinį laikotarpius. Atskleidžiami bibliofilijos neformalios aplinkos savitumai ir tradicinės bibliofilijos bei masinės bibliofilijos idėjų santykis ir sklaida organizaciniu lygmeniu per Lietuvos SSR savanoriškos knygos bičiulių draugijos bei knygos bičiulių klubų veiklą. Teikiamas režimo ideologijos požiūriu pavyzdinis sovietinio gyventojo asmeninės / šeimos / namų bibliotekos modelis jos sandaros, komplektavimo, tvarkymo ir visuomeninės reikšmės atžvilgiais. Jis palyginamas su bibliofilų asmeninėmis bibliotekomis, atskleidžiant tarp jų buvusius esminius atitikimus ir prieštaravimus. Atliktas tyrimas paneigia iki šiol vyravusį stereotipinį įsitikinimą, jog tradicinės bibliofilijos būties ir idėjų raiška okupaciniu laikotarpiu buvo negalima.Reikšminiai žodžiai: Sovietmetis; Bibliofilija; Soviet period; Lithuania; Bibliophilia.

ENThe dissertation deals with the Lithuanian bibliophilia in the fifth-ninth decades as a phenomenon of subculture in the interaction between possibilities and distinctiveness and contradictions and restraints. It reveals how preconditions of the Soviet cultural policy carried out in Lithuania affected the existence of bibliophilia and what was the impact upon its basis – manuscript and printed heritage resources. The conception of bibliophilia developed by the cultural elite throughout the first Lithuanian Independence period is defined. The process and results of the „transformation“ of the elite bibliophilia into mass bibliophilia is being disclosed in the background of the conditions of the Soviet cultural life and political factors. Development of the Lithuanian bibliophilia in the Soviet period is analyzed from the perspective of organizations separating pre-organizational and organizational periods. Peculiarities of the informal environment of bibliophilia are revealed as well as the relationship of ideas of traditional bibliophilia and mass bibliophilia and distributing of those ideas through the activities of Lithuanian SSR Voluntary Society of Book Friends and clubs of book lovers. The exemplary model of a Soviet citizen’s personal/ family/ home library is presented with regard to its formation, acquisition, maintenance and its public significance. This model is compared to personal libraries of bibliophiles disclosing essential similarities and contradictions among them. The conducted research denies the stereotyped belief that prevailed up to the present that the expression of ideas and existence of traditional bibliophilia had been impossible during the occupational period.

• Kai kurie probleminiai asmeninių bibliotekų teorijos klausimai / Alma Braziūnienė. Knygotyra. 2015, t. 65, p. 7-24.
• Lietuvos bibliofilija sovietmečiu : istoriografinis aspektas / Inga Liepaitė. Knygotyra. 2013, t. 60, p. 147-161.
• XXVII knygos mėgėjai (1930-1940): narystė, santykiai, atmosfera / Alma Braziūnienė. Knygotyra. 2021, t. 76, p. 166-206.